Kiekiai auga
„Farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje auga, o pastaraisiais metais – itin sparčiai. Pernai vaistinės surinko beveik 12 tonų daugiau vaistų, nei užpernai ir beveik 4 kartus daugiau nei prieš 9 metus. Dabar per kelis mėnesius surenkama tiek pat farmacinių atliekų, kiek anksčiau per visus metus. Tai rodo, kad vaistų grąžinimas tapo įprasta praktika, tačiau kartu atskleidžia, jog vaistai vis dar įsigyjami neapgalvotai. Jei vaistai būtų skiriami, įsigyjami ir vartojami racionaliau, didelė dalis šių atliekų nesusidarytų“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė Lina Škiudaitė.
Tokį vaistų kiekį sunku įsivaizduoti, tačiau 47,4 t farmacinių atliekų galėtų sausakimšai užpildyti kelis vidutinio dydžio kambarius, jei vaistai būtų sukrauti nuo grindų iki lubų. Dar sudėtingiau tiksliai įvertinti finansinę išraišką, tačiau, jei laikytume, kad vidutinė vieno kg vaistų kaina siekia apie 200 eurų, pernai gyventojų grąžinti vaistai galėtų būti verti arti 10 mln. eurų. Dalis šių lėšų – pačių pacientų išlaidos, dalis – PSD fondo, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigai. Todėl neracionalus vaistų vartojimas turi tiesioginį finansinį poveikį visai sveikatos sistemai. Tai lėšos, kurios galėjo būti tikslingai panaudotos pacientams gydyti, sveikatos priežiūros paslaugoms ar naujiems vaistams kompensuoti.
Racionalus vaistų vartojimas prasideda nuo tinkamo gydymo planavimo. Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų tik trumpesniam laikotarpiui – ūmių ligų atveju iki 10 dienų, o kitais atvejais – mėnesiui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui tinka ir yra saugus, receptas gali būti pratęsiamas iki 3 ar 6 mėnesių. Tai leidžia išvengti situacijų, kai netinkami ar nebevartojami vaistai kaupiasi namuose.
Atnaujino taisykles
Mažinti farmacinių atliekų susidarymą galėtų padėti ir pernai lapkritį įsigaliojusios atnaujintos receptų rašymo bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo taisyklės. Vienas pokyčių – galimybė pacientui vaistus ar medicinos priemones įsigyti dalimis. Tai reiškia, kad nereikia iš karto pirkti viso recepte nurodyto vaistų kiekio – įsigijus dalį, likutį galima atsiimti vėliau bet kurioje vaistinėje kol galioja receptas. Tokia tvarka leidžia geriau įvertinti, ar vaistas tinka, ir sumažina riziką, kad nepanaudoti vaistai liks gulėti.
Kita naujovė – receptai su žyma „esant poreikiui“, kurie galioja iki pusės metų ir gali būti panaudoti bet kada, kai atsiranda simptomų, dėl kurių paskirti ir išrašyti. Tokie receptai ypač aktualūs pacientams, kuriems tam tikri negalavimai pasireiškia periodiškai (esant migrenai ar epizodiniams skausmams). Tuomet nebereikia namuose kaupti vaistų atsargų, kurios vėliau gali tapti atliekomis.
Šie pakeitimai suteikia daugiau lankstumo ir pacientams, ir gydytojams, kartu ragina elgtis apgalvotai. Vaistai neturėtų būti perkami „dėl viso pikto“. Kuo tiksliau planuojamas gydymas ir kuo atsakingiau vaistai vartojami, tuo mažiau jų virsta atliekomis.
Pasenusių ar nebereikalingų vaistų negalima išmesti į šiukšlių dėžę ar išpilti į kanalizaciją. Jie turi būti nemokamai grąžinami į vaistines ir taip perduodami saugiam utilizavimui. Tai vienintelis tinkamas būdas apsaugoti aplinką ir išvengti galimų apsinuodijimų.
VLK inf.