60 metų brandos, 217 dabar dirbančių žmonių ir daugiau nei 150 lovų turintis psichiatrijos Lietuvoje flagmanas, kuriame kasmet gydoma beveik 3000 įvairių sielos problemų turinčių pacientų. O iš viso jau išgydyta tūkstančiai Lietuvos žmonių. Kartu tai didžiausias visų laikų Švėkšnos seniūnijos darbdavys. Tokie ir daug kitų faktų išsakyti Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Švėkšnos psichiatrijos departamento jubiliejaus iškilmių metu.
Visoje Lietuvoje žinomos Švėkšnos psichiatrijos ligoninės, prieš kelis metus tapusios Klaipėdos Jūrininkų ligoninės padaliniu, vadovai į jubiliejų sukvietė ir esamus, ir buvusius darbuotojus, sulaukė aukštų svečių, išdalijo daugybę padėkos raštų savo darbuotojams. Visi kartu jie prisiminė tų šešių dešimtmečių žingsnius, išklausė linkėjimus ateičiai.
Kolektyvas stabilus
Svečius Švėkšnos Genovaitės viloje sutikę Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga ir Švėkšnos departamentui laikinai vadovaujanti gydytoja Jūratė Lašienė vos spėjo suktis. Tuo tarpu vilos prieigose grojęs Mėmelio styginių kvartetas kūrė muzikinį foną, saulės atokaitoje bendravo įstaigos darbuotojai.
Kalbinamos darbuotojos pasakojo, kad jų kolektyvas išskirtinai stabilus – daugiau nei šimtas iš jų čia dirba 20 ir daugiau metų, ir šiuo metu darbuotojų netrūksta. Moterys neslėpė, kad jų darbas – sunkus, nes daugumos pacientų, kurių šiuo metu gydoma 164, būklė sunki, todėl svarbiausia tame darbe, „kad Dievulis stiprybės duotų“.
Ilgamečių darbuotojų pastebėjimu, ligos, dėl kurių patenkama į Psichiatrijos departamentą, tos pačios kaip ir prieš pusšimtį metų, tik pačių darbuotojų jėgos silpsta. Atlyginimais moterys nesidžiaugia, anot jų, už tokį darbą būtų padoru mokėti daugiau. Tačiau kai čia – Švėkšnoje jau tvirtai įleistos jų šaknys, negi bėgiosi ilgesnio euro į užsienius?..
Tiesa, ligoninėje dirba ne tik vietiniai gyventojai, yra specialistų, atvykstančių ir iš Šilutės, Klaipėdos rajono.
Ištakas priminė filmas ir veteranai
Visiems renginio dalyviams buvo smalsu pamatyti apie jų ligoninę susuktą filmą, kuriame – ir visa jos istorija nuo pačių ištakų, ir ilgamečiai darbuotojai, ir seniausios – net 1956-aisiais darytos fotografijos.
Tais metais į ligoninę buvo suvežti pirmieji pacientai. Anot ilgiausiai įstaigoje dirbančios slaugytojos Cecilijos Uksienės, visi jie buvo vienodai nuskusti, ir vienodomis pižamomis rengiami…
„Galvojau, Dieve, Dieve, kaip aš juos atskirsiu“, – prisiminimais filmo juostoje dalijosi C.Uksienė.
Tada, anot veteranės, buvo labai sunkūs laikai. Smarkiai trūko vaistų, o ir tie patys buvo kur kas prastesni nei šiandieniniai. Sunkūs buvo ir ligoniai, kurių kiekvieną reikėjo suprasti.
„Man čia viskas labai brangu, net tie mūrai“, – prisipažino slaugytoja.
Daugiau nei 30 metų dirbanti gydytoja Liubovė Pranevičienė irgi nepamiršo laikų, kai vienu metu įstaigoje gydyta po 400-500 ligonių, o lovos palatose stovėjo viena prie kitos.
„Išėjimą iš sovietinės epochos, kuomet vaistų net turguose reikėjo ieškoti“, prisiminė dešimtmetį ligoninei vadovavęs Stasys Naujokas. Anot mediko, pirmiausiai buvo „išsirengta“ iš baltų chalatų ir nuo 10-ies iki 2-3 sumažinta lovų palatose. Labiausiai medikui įsiminė, kad tai buvo bendraminčių kolektyvas, užsidegęs „daryti ir žengti pirmyn“.
Aukso fondas – slaugytojos
Dar sparčiau keistis ligoninė pradėjo nuo 2010-ųjų, kai buvo prijungta prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės, paradoksas, bet neseniai atšventusios vos 20-metį. Šios įstaigos vadovas J.Sąlyga juokavo, kad tos jungtuvės įvyko „ne iš meilės, o iš reikalo“. Meilė, anot direktoriaus, atėjo vėliau, ir jos į Švėkšnos departamentą įdėta išties daug: ieškota galimybių žengti į priekį, imtasi visų korpusų renovacijos.
J.Sąlyga neslėpė, kad būta ir nepriteklių, ir atlyginimų žmonės po kelis mėnesius laukdavo, tačiau vis tiek kantriai ir sąžiningai atlikdavo savo pareigas. Jis dėkojo visiems darbuotojams, ir pastebėjo, kad čia net po kelis dešimtmečius dirba ištisos šeimos.
L.e.p. departamento direktorė J.Lašienė savo kalbą pradėjo vienos pacientės dukros padėkos žodžiais: „Tai, kas daroma šioje ligoninėje, prilygsta stebuklui“. Tokių žodžių, anot direktorės, medikai girdi dažnai, patys pacientai neretai sako: „Čia mane laiko žmogumi“…
Šiuo metu ligoninėje yra 185 lovos, dirba 13 gydytojų, 61 slaugytoja, psichologai, per metus pagalba teikiama maždaug 2800 ligonių. Pusė jų, pasak J.Lašienės, turintys įvairių priklausomybių žmonės. Vis daugėja besikreipiančiųjų pirmą kartą. Čia gydoma ne tik medikamentais ar geru žodžiu, bet taikoma muzikos ir šviesos terapija, psichoterapiniai pokalbiai, vyksta koncertai su pacientais. Gydytojos Jūratės Marčiulionienės žodžiais tariant, čia svarbiausia – žmogiškumas.
Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimams Antanas Vinkus sakė iš susirinkusių darbuotojų nuotaikų pastebėjęs, kad jie myli ir gerbia ne tik ligonius, bet ir vienas kitą. Aukštas svečias dėkojo įstaigos darbuotojams už kantrybę, nes dirbti su išbalansuotos sielos žmonėmis, anot jo, yra ypatingai sunku.
Didžiausią pagarbą A.Vinkus išreiškė slaugytojoms, nes būtent šis personalas, jo žodžiais tariant, yra įstaigos aukso fondas.
Ligoninė – miestelio dalis
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis sakė, kad per tuos 6 dešimtmečius šios įstaigos istorija tapo neatsiejama nuo viso miestelio istorijos. Ligoninė – tai ir žinių apie Švėkšną sklaida, ji ir didžiausias apylinkės darbdavys, tiesiog – Švėkšnos dalis, kartu labai reikalinga ir visai Lietuvai.
Seniūnas prisiminė ir anksčiau gyvavusį neigiamą požiūrį į sielos ligonių gydymo įstaigą, o kartu – ir į visą miestelį. Jis sakė tuomet ne vienam priminęs, jog pasibelsti į tas duris gali tekti kiekvienam, kuris šiandien yra labai savimi pasitikintis ir tvirtai stovi ant žemės…
A.Vinkus įteikė premjero A.Butkevičiaus padėkos raštus ilgamečiams darbuotojams Valdemarui Marčiulioniui, Cecilijai Uksienei, Liubovei Pranevičienei, Zitai Varkalienei, Egidijai Oželienei, Laimai Bočkuvienei.
Didelei grupei dirbančiųjų įteikti Sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos padėkos raštai, daugeliui kitų darbuotojų dėkojo direktorius J.Sąlyga. O po oficialiosios dalies visi dar ilgai bendravo prie vaišių stalo.