Apie 600 narių vienijanti Šilutės rajono neįgaliųjų draugija neteko dalies jau bene 10-metį naudojamų patalpų. Sprendimą atimti vieną draugijai priklausantį kambarį priėmė rajono vadovai ir politikai, taip ir neišgirdę neįgaliųjų prašymų ir pasipriešinimo.
Ir iki šiol ne itin laisvai dirbę neįgalieji dabar priversti spaustis dar labiau, nors jų naujieji nuomininkai – sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės Viltis“ nariai sako tikrai nesiekę lipti ant galvų kaimynams. Būtent kaimynams, mat iki šiol „Šilutės Viltis“ turėjo kambarėlį tame pačiame pastate įsikūrusio Šilutės dienos paslaugų centro patalpose.
Rajono savivaldybės vadovai neneigia, jog viena tokio sprendimo priežasčių yra ir noras, jog atskyrus nebe pirmi metai konfliktuojančius Dienos paslaugų centro ir „Šilutės Vilties“ darbuotojus pagaliau įsivyraus ramybė.
Neįgalieji prašė ir maldavo
Šilutės neįgaliųjų draugija apie 10 metų turi patalpas Tilžės g. esančiame pastate. Tame pačiame, kuriame įsikūręs Šilutės dienos paslaugų centras bei proto negalią turinčių žmonių bendrija „Šilutės Viltis“. Dvi pastarosios įstaigos iki šiol glaudėsi bendrose patalpose, o visame rajone ir dar plačiau išgarsėjo nesibaigiančiais konfliktais.
„Neatimti mūsų kambarėlio prašėm ir net maldavom rajono Tarybos narių, savivaldybės administracijos vadovų. Įtikinėjom, kad mums ir dabar trūksta patalpų. Nepadėjo“, – apgailestauja Šilutės neįgaliųjų pirmininkė Laimutė Dulkytė.
Patalpos nuolat sausakimšos
Anot pirmininkės, į draugijos patalpas atvykusi rajono vadovų delegacija pirmiausia nusistebėjo, kam neįgalieji tiek kėdžių prisistatę. „Teko paaiškinti, kad čia renkasi neįgalūs žmonės, be to, dauguma jų pagyvenę. Dažnas vos ateina iki mūsų, o jau atėjęs pirmiausia ieško, kur galėtų atsisėsti“, – sako L.Dulkytė.
Neįgaliųjų draugijoje kasdien, pasak pirmininkės, apsilanko kelios dešimtys neįgaliųjų, o artėjant renginiams, kai vyksta kolektyvų repeticijos, – ir dar daugiau. Draugijoje seniai veikia moterų vokalinis ansamblis „Kvietkelis“ ir kapela „Šilo aidai“.
Čia išnaudojamos visos patalpos, net belangis kampelis – jame pastatyti masažo stalai. To paties kambario kampuose surikiuoti siuvimo reikmenys, muzikos instrumentai. Iki centimetro išnaudojamas ir pirmininkės kabinetas: čia dirba socialinė darbuotoja ir paslaugų teikėja, prisėda ir vairuotojas, ir išsimaudyti atvykę neįgalieji.
Maždaug 20 kvadratinių metrų kambarėlis, kuris iš neįgaliųjų draugijos dabar jau atimtas ir šiandien turėjo būti ištuštintas, ir pastarosiomis 
dienomis nuolat buvo sausakimšas.
Taip yra ne tik pastarosiomis dienomis. Šiame kambaryje neįgalieji nuolat kuria floristikos ir kitokius dirbinius, čia jie įkūrė bibliotekėlę, čia stovi audimo staklės, sudėta daugybė jų dirbinių.
Dar vienoje patalpoje stovi keturios skalbyklės ir kalnai skalbinių. Juk draugijos nariai nuolat apvažiuoja saviškius, surenka, o išskalbę vėl atgal išvežioja jiems skalbinius. Skalbykla nuolat dirba nuo 8 iki 15 valandos.
Yra čia ir nedidelė salė. Tie, kam teko lankytis draugijos susirinkimuose, gerai žino, kad tuomet salėje čia pristatoma tiek kėdžių, jog prasibrauti būna nebeįmanoma nei svečiams, nei saviškiams. Tad sumanę atšvęsti kokį renginį neįgalieji ieško kokios sodybos, kur galėtų tilpti visi norintys.
Neįgaliųjų draugijos patalpose vyksta ir Maisto banko paramos dalijimas, pasiimti produktų kasdien ateina apie 20 narių.
Todėl draugijos nariai apstulbo, sužinoję, jog reikės dar labiau spaustis ir priimti „Šilutės Vilties“ darbuotojus.
Lipti ant galvų nesiekė
„Šilutės vilties“ pirmininkė Svajonė Mačiukevičienė sako, jog šios visuomeninės organizacijos nariai tikrai nesiekė lipti ant galvų neįgaliesiems. Iki šiol Dienos paslaugų centre kambarėlį turėję visuomenininkai sako išsikelti nė nenorėję, nes ten savo veiklą galėję vykdyti ir savaitgaliais.
„Sutartis su Dienos paslaugų centru pasibaigė, o naujos panaudos sutarties su mumis šiam kambarėliui Savivaldybė nesudarė. Neturėdami patalpų panaudos sutarties, nebūtume gavę finansavimo savo neįgaliųjų integracijos projektui, kurį vykdysime visus šiuos metus. Negalėjome prarasti 20-ies tūkstančių litų“, – sako S.Mačiukevičienė.
„Šilutės Vilties“ nariai kreipėsi į Savivaldybę ir gavo pasiūlymą kurtis Neįgaliųjų draugijoje.
Kambarėlis, kuriame veiklą jie vystė iki šiol, dabar atiteks Dienos paslaugų centrui.
Savivaldybė tikisi taikos
Ar tokiu būdu – atskiriant – buvo sumanyta nutraukti nesibaigiančias rietenas tarp Dienos paslaugų centro ir „Šilutės Vilties“, – klausiame socialinę sritį kuruojančio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvido Šimelionio.
„Ir tai, bet ne tik“, – atsako jis.
Kas be ko, Savivaldybės vadovai turi vilties, kad dviejų konfliktuojančių pusių išskyrimas duos rezultatus ir iki kraštutinumo įtempti dviejų organizacijų vadovų santykiai kiek atvės.
Be to, pasak A.Šimelionio, visuomeninė organizacija negali būti įsikūrusi biudžetinės įstaigos patalpose, kaip buvo iki šiol. Išspręsti šią problemą jau pernai buvo nurodę auditoriai.
Kambarėlis, kurį iki šiol užėmė „Šilutės Viltis“, reikalingas ir Dienos paslaugų centrui – įstaigos licencijavimui reikia daugiau patalpų.
Bet kodėl būtinai reikėjo „apkarpyti“ gausaus neįgaliųjų būrio gyvenimo sąlygas? Negi nebuvo galima rasti kokio kambarėlio, pavyzdžiui, vis laisvėjančiuose vaikų darželiuose, kurių vieną jau ketinama net uždaryti, ar kitoje įstaigoje?
Pasak A.Šimelionio, atsižvelgta ir į tai, kad „Šilutės Vilties“ nariai yra Dienos paslaugų centre ugdomų jaunuolių tėvai. Todėl stengtasi, kad vaikai ir tėvai būtų netoli vieni kitų, kad dienai baigiantis jaunuoliams nereikėtų eiti ieškoti savo tėvų kur nors kitame miesto gale.
O jei Šilutės neįgaliesiems išties trūks vietos, patalpų jiems žadama pasiūlyti naujajame Socialinių paslaugų centre, kuris bus atidarytas jau po poros savaičių.