Iš tolimosios Turkijos neseniai grįžo Vainuto vidurinės mokyklos aštuntokai Martynas Rindokas, Ignas Barakauskas ir mokytojos Loreta Orlingienė bei Laima Barakauskienė. Jie turėjo puikią galimybę pažinti šalį, bendravo su mokytojais ir mokiniais, aplankė mokyklas, pristatė savo kraštą, patobulino anglų kalbos žinias.
Tokia galimybė atsirado todėl, kad mūsų mokykla šiemet pradėjo dalyvauti Europos Komisijos „Comenius“ programos finansuojamame daugiašalės mokyklų partnerystės projekte. „Statome tiltus tarp šalių naudodami IKT (informacines technologijas) ir anglų kalbą“ – taip vadinasi bendras 7 šalių projektas.
Rugsėjo mėnesį projekto koordinatorius M.Surplys ir mokytoja V.Razmaitė – Baguckienė dalyvavo įžanginiame susitikime Rumunijoje. Čia projekte dalyvaujančių šalių atstovai diskutavo, rengė programas būsimiems susitikimams ir vizitams.
Išvyka į Turkijos Kapadokijos (Cappadocia) regioną buvo tikrai įspūdinga. Tolimame Turkijos Kayserio oro uoste išvydome mūsų draugus, laikančius užrašą „Vainutas Secondary school“. Čia susipažinome ir su tame pačiame projekte dalyvaujančia Anglijos mokyklos delegacija.
Vizito veikla buvo puikiai suorganizuota: išvykę 9 valandą ryto, grįždavome tik 21 ar 22 valandą vakaro. Pirmąją dieną – pažintis su Nevsehir miesto Mehmet Zeki Honoglu pagrindine mokykla. Po iškilmingo sutikimo mokyklos kieme buvome pakviesti paragauti turkiškos arbatos, kurią gerdami klausėmės apie mokyklos gyvenimą, švietimo sistemą, jos problemas, vertinimo sistemą.
Turkijos švietimo sistema panaši į mūsiškę. Nors mokykla mūsų akimis atrodo skurdi, tačiau mus sužavėjo mokinių smalsumas, noras bendrauti, draugiškumas. Ignas ir Martynas kartu su moksleiviais iš Anglijos tuoj pat buvo apsupti naujų draugų ir įtraukti į tradicinius turkiškus žaidimus.
Dideli skirtumai matyti apsilankius privačioje pradinėje mokykloje Goreme mieste. Čia klasės modernios, spalvingos, tvarkingos, aprūpintos naujausiomis technologinėmis priemonėmis. Mokyklos valgykla spindi prabanga, o aktų salės ir įgarsinimo galėtų pavydėti daugelis kultūros namų Lietuvoje. Tiesa, mokytojai atrodo tarsi gydytojai, nes dėvi baltus chalatus.
Kiekvieną dieną po oficialių priėmimų ir diskusijų vykome į pažintines ekskursijas po regioną, aplankėme Ihlaros slėnį, Goreme atviro oro muziejų, Kapadokijos urvus ir požeminį miestą.
Vizito metu buvome maitinami tradiciniais turkiškais patiekalais iš avienos, gėrėme nacionalinį gėrimą airaną, o turkiška juodąja arbata galėjome mėgautis net užsukę į privačias vietinių gyventojų parduotuvėles. Buvome sužavėti sutiktų turkų svetingumu, nuoširdumu, dėmesiu. Mūsų palydovas anglų kalbos mokytojas Mustafa globojo mus kiekvieną minutę.
Martynui ir Ignui tai buvo puiki patirtis, nes jie bendravo ir su šeimomis, kuriose gyveno.
Dar ilgai dalinsime gerus įspūdžius mokiniams ir tikėsime, kad kada nors dar pasimatysime su savo naujaisiais draugais.