7000 rusniškių išaugintų eršketukų iškeliavo į Lietuvos upes

ersketukaiLink Vievio, Jonavos ir Ukmergės – į Neries ir Šventosios upes penktadienį iškeliavo tūkstančiai Rusnėje užaugintų mažylių – aštriašnipių (dar karališkaisiais vadinamų) eršketų jauniklių.

Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje užaugintas mailius išsirito vos prieš du su puse mėnesio – rugpjūčio 6 d., ir dabar sveria vos 5-8 gramus. Ir nors dar yra vos didesni už mažąjį suaugusiojo pirštelį, bet jau pradeda savarankišką gyvenimo kelionę.

Augintinius išleidžiantys šio poskyrio darbuotojai juos kelionėn palydėdami atsisveikino lyg su savo vaikais…

Sukurtos optimaliausios sąlygos

Po Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio valdas vedžioja jo vadovas Stasys Aleksandravičius, vyr. specialistai Irena Matulionienė, Dainius Kekys, vet. gydytojas Gintaras Banys.

Jie pasakoja, kad apvaisinti ikrai, iš kurių ritosi šiandieninis mailius, buvo parskraidinti net iš Kanados, o rusniškiai juos parsigabeno iš Lenkijos. Taip vykdoma Tarptautinė eršketų išteklių atkūrimo programa. Rusnėje aštriašnipiai eršketai auginami jau trečius metus.ersketai darbuotojai

46 maišai, kuriuose po 150 mažų žuvelių (tokios yra eršketų gabenimo normos) penktadienį iškeliavo iš Rusnės.

4800 eršketukų išleista į Nerį Elektrėnų savivaldybėje, netoli Vievio, dar po 1000 jų mažais pelekais sumosavo Šventojoje Jonavos ir Ukmergės rajonuose.

2000 jų, kūdikystę praleidusių Rusnėje, o rugsėjo pradžioje perduotų Kaišiadorių rajone esančiam Laukystos poskyriui, irgi išleista į Nerį.

Rusnės žuvivaisos specialistai veda į žuvivaisos patalpas, kur įrengta uždara recirkuliacinė auginimo sistema: vonios, kuriose plaukioja mažyliai, deguonies prisotinimo sistema, mechaninio ir biologinio vandens valymo filtrai, ultravioletinis vandens sterilizatorius ir kt. Viskas čia sustyguota taip, kad mažyliai turėtų optimaliausias sąlygas augti.

Žuvelių sveikata besirūpinantis veterinarijos gydytojas G.Banys pasakoja, jog ligų protrūkių čia nebūna, karantino skelbti netenka.

Beje, Rusnės žuvivaisos specialistai dar augina ir sterkų, šamų bei vėgėlių mailių.

Išvykstančių gaila kaip vaikų

Pamatę eiles jau tuščių vonių, kuriose dar vakar plaukiojo tūkstančiai augintinių, specialistų klausiame, ar jiems lengva atsisveikinti su iš mažiausių ikrelių išaugintomis žuvelėmis?

ersketa pazymi„Atsisveikiname kaip su vaikais“, – patvirtina G.Banys. Anot specialisto, ypač liūdesys apninka, kai pamato jau tuščias vonias.
Tai kaip tuomet šie eršketų augintojai juos valgytų, jei kas vaišintų? Visi sutartinai purto galvas – nė kasnio eršketo burnon neimtų… Anot žuvivaisos darbuotojų, tai net nesvarstytinas dalykas, nes šios žuvys jiems šventos, jiems pasigauti eršketą reikštų maždaug tą patį, ką ir gulbę gražuolę nušauti…

Tiesa, kol šias vos kelis gramus sveriančias žuveles bus galima dėti ant stalo, turės praeiti daug laiko. Dar daugiau, kol žuvys pasieks lytinę brandą ir galės veistis – iki tol turės praeiti 15 metų. Dabartiniai mažyliai tuomet jau bus pasiekę 30-50 kilogramų svorį.

Sugaunami ir užsienyje, ir Rusnėje

Dar 1200 to paties amžiaus eršketukų lieka augti Rusnėje iki balandžio mėnesio. Tuomet, pasak S.Aleksandravičiaus, jie jau bus pasiekę apie puskilogramio svorį ir bus didesni net už gerą silkę.

Didieji laisvėn paleidžiami su į kūną įtvirtintais specialiais žymekliais – vidiniu ir išoriniu. Toks buvo mokslininkų nurodymas. Žymekliai – tai mažytės plastiko lentelės, pritvirtintos poodyje, kurios žuveles pagavusiam žvejui pasako, kur jos buvo išaugintos.

Taip rusniškiai sužinojo, jog jų užauginti eršketukai jau šią vasarą buvo pagauti Vokietijoje, Lenkijoje, daug jų sugauta ir pačioje Rusnėje.ersketa pazymi 1

Šiandienos žvejų S.Aleksandravičius nepeikia, tarp jų yra nemažai atsakingų, kurie, pagavę pažymėtą žuvelę, skambina jos augintojams, pasako jos numerį, o paskui paleidžia laisvėn. O jei išsaugoti gyvybės nepavyksta, atgabena bent nebegyvą. Apie tokį radinį galima pranešti ir Gyvosios gamtos inspekcijai.

S.Aleksandravičius pasakoja turintis žinių, jog paskutinieji aštriašnipiai eršketai Lietuvoje buvo sugauti šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Jis sako matęs nuotrauką, kurioje užfiksuotas 1956-ųjų metų įvykis: žvejas vežimu veža eršketą, kurio uodega velkasi žeme. Jis girdėjo, jog paskutinysis šios taurios žuvies atstovas buvęs pagautas netoli pajūrio 1958-aisiais.

„Nuo to laiko Lietuvoje niekas eršketų nebematė“, – tikina jų auginimo poskyrio vadovas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.