2015 metais vienoje didžiausių baldų gamybos įmonių šalyje AB „Šilutės baldai“ įvyko du istoriniai įvykiai: rugsėjį bendrovė pasitiko 125 metų jubiliejų, o kiek anksčiau – balandį – pirmą kartą įmonės istorijoje vadovo pareigos patikėtos moteriai – rusniškei Astai Dijokienei.
„Dirbti įmonėje, kuri turi tokias gilias tradicijas ir istoriją, tačiau kartu yra labai jaunatviška – kūrybinga ir inovatyvi – man didelė garbė, o kartu ir atsakomybė. Atsakomybė pirmiausia prieš žmones, kurie tiki savo įmone ir yra didžiausi jos patriotai. Pas mus juk dirbama dinastijomis – nuo senelių iki anūkų, ir šeimomis, o tai daug ką pasako apie unikalią „Šilutės baldų“ kultūrą, stabilumą ir pagarbą vienas kitam.
Tad man po beveik 20 metų grįžimas į „Šilutės baldus“ yra reikšmingiausia patirtis profesinėje srityje ir kartu galimybė prisiliesti prie istorijos ir ją kurti toliau“, – yra sakiusi p.Asta.
Antradienį minėsime Tarptautinę moters dieną. Kaip ir kasmet prieš kovo 8-ąją, „Šilutės naujienos“ ieškojo stiprios, veiklios, verslios moters, kuri savo pavyzdžiu galėtų įkvėpti ir motyvuoti kitas moteris.
„Nebijokite išeiti iš savo komforto zonos, neužsisklęskite rutinoje, juk viskas priklauso nuo jūsų pačių“, – patarimą duoda „Šilutės baldų“ vadovė. Ji sako, kad versle nejaučianti jokio išskirtinio požiūrio dėl to, kad yra moteris, nes SBA grupėje, kuriai priklauso „Šilutės baldai“, ir vyrai, ir moterys vertinami vienodai, aišku, nesiskiria ir abiejų lyčių vadovams keliami reikalavimai.
Į „Šilutės baldus“ grįžo po 20 metų
Karjerą „Šilutės balduose“ A.Dijokienė pradėjo 1996 metais. Tuomet ji dirbo technologe, vėliau – vadybininke. Nuo 2004-ųjų moteris dirbo „SBA baldų kompanijoje“, pardavimų skyriuje, o pastaruosius kelerius metus – pardavimų direktore. Ji buvo atsakinga už penkių baldų fabrikų – „Germanikos“, „Šilutės baldų“, Visagino linijos, „Klaipėdos baldų“ ir naujojo fabriko Baltarusijoje „Mebelain“ – produkcijos pardavimus švedų pirkėjui.
Balandžio 20-ąją bus metai, kai po 20-ies metų pertraukos A.Dijokienė grįžo į savo pirmąją darbovietę, dabar – į vadovės pareigas.
„Kas lengviau – vadovauti ar būti pavaldine?“, – klausėme p.Astos.
Ji svarstė, kad vadovas turi daugiau galimybių lemti organizacijos kultūrą, ją keisti, tobulinti, tačiau kartu ant jo pečių krenta ir kur kas daugiau atsakomybės priimant svarbius sprendimus. „Darbuotojas įgyvendina tam tikrus vadovo nurodymus, tačiau tai nereiškia, kad jis yra mažiau naudingas bendrovei. Galų gale viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus, jo požiūrio – kiek jis stengsis daryti geriau, kiek jis pasisems žinių, galimybių ir patirties bei tobulės. Kuo bebūtum bendrovėje – vadovu ar pavaldiniu, viskas yra tavo rankose“, – sako „Šilutės baldų“ direktorė.
A.Dijokienė prisimena ne vieną pavyzdį, kuomet „Šilutės balduose“ pradėjęs dirbti visai paprastą darbą žmogus vėliau „išaugo“ netgi įmonės ribas.
„SBA grupė patraukli tuo, kad darbas joje nėra vien tik užsidarymas savo bendrovėje. Galima judėti, mokytis, semtis patirties iš kitų grupės įmonių ir būti naudingu jose, jeigu vienoje pasiekei aukštumas“, – sako vadovė.
Anot A.Dijokienės, į įmonę ateinantys jauni žmonės nori dirbti ir labai greit pasiekti maksimaliai gerą rezultatą. Tai sveikintinas pavyzdys, tačiau jie taipogi turėtų būti pasiruošę tam, kad ne visada viskas pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi, ir kartais reikia daugiau laiko ir pastangų, norint pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Direktorė žavisi šių laikų jaunimu: laisvais, įdomiais, žingeidžiais žmonėmis, lygiaverčiais labiau patyrusiems tiek pokalbiuose, tiek pomėgiuose.
Žinojo, kuo nebus užaugusi
A.Dijokienė prisimena, kad vaikystėje niekada nesvajojo, kuo bus užaugusi, tačiau tvirtai žinojo, kuo būti nenorėtų – tai gydytoja ir mokytoja. Galbūt tai lėmė tėvų pavyzdys, nes jie abu – pedagogai matematikai. „Mačiau, kiek pastangų reikalauja mokytojo darbas“, – prisimena ji.
Vidurinę mokyklą moteris baigė Rusnėje, vėliau studijavo dabartiniame Kauno technologijos universitete, kur įgijo medienos apdirbimo inžinieriaus – technologo specialybę. 2011 metais baigė verslo finansų magistro studijas Vilniaus Universitete.
„Negaliu sakyti, kad kopiau karjeros laiptais. Tiesiog dirbau mėgstamą darbą, dariau tai atsakingai, o tam tikros asmeninės savybės – atsakomybė, darbštumas, noras padaryti daugiau ir geriau, sužinoti daugiau – savaime vedė keliu iki ten, kur šiandien esu“, – patirtimi dalijasi vadovė.
Greit bus metai, kai A.Dijokienė vadovauja „Šilutės baldams“. Ji sako, kad jai vis dar įdomu taip pat, kaip pirmą dieną – vis patiria naujų iššūkių. Vadovės nuomone, pernai 125 metų jubiliejų atšventusi įmonė yra pačiame jėgų žydėjime – turi puikų potencialą augti ir vystytis bei išradingus ir kūrybiškus specialistus. Jos, kaip direktorės, užduotis yra sukurti sąlygas, kurios leistų šį potencialą kaip galima geriau išnaudoti, kad įmonė gyvuotų dar 125 metus, būtų reikalinga partneriams ir visada išliktų patraukli darbo vieta darbuotojams.
Dėkinga vyrui ir šeimos nariams
„Namuose esu mama, žmona, dukra – tikrai nesėdžiu ant sofos ir nedalinu nurodymų“, – šypsosi p.Asta.
Po darbo dienos grįžusi namo ji įsilieja į kasdienį šeimos gyvenimą. Kartu su vyru Sauliumi moteris užaugino sūnus Paulių ir Matą, vienas jų – dar studentas, kitas jau dirba finansų srityje.
„Kiek moteris sėkminga, priklauso ir nuo šalia jos esančio vyro, šeimos narių, artimųjų palaikymo“, – neslepia p.Asta. Ji labai dėkinga savo vyrui Sauliui, kurio supratimą, pritarimą jaučia nuolat.
Anot A.Dijokienės, mes labai dažnai girdime atvirkščią situaciją, kai karjerą daro vyras, o moteris jį palaiko ir dažnai lieka šešėlyje. Aktyvioje profesinėje veikloje dirbanti moteris lygiai taip pat turi jausti antrosios pusės palaikymą.
A.Dijokienė mėgsta skaityti, atradusi laisvo laiko – dažniausiai tai būna savaitgaliais – ji stengiasi perskaityti naujausius šiuolaikinių autorių įvairių žanrų kūrinius.
Kultūra užima nemažą vietą moters gyvenime, ji dažnai aplanko įdomius renginius Klaipėdoje, Vilniuje. Neseniai grįžo iš Vilniuje vykusios „Knygų mugės“, kurios nepraleidžia jau šeštus metus.
Premjeros Lietuvos nacionaliniame Operos ir baleto teatre – taip pat vienos mėgiamiausių, p.Asta mielai klausosi operos, žiūri baletą. Būdama Vilniuje nepamirštaLietuvos nacionaliniame Dramos ar Jaunimo teatruose rodomų spektaklių.
Dijokų šeima turi du augintinius – labradorų veislės šunis, direktorei smagu su jais aktyviai leisti laisvalaikį.
Svarbu negailėti savęs
Savo pavyzdžiu A.Dijokienė griauna stereotipą, kad mažesniuose miestuose nėra ką veikti, čia nieko įdomaus nevyksta. Anot jos, tiek Šilutėje, tiek Rusnėje galima susirasti veiklos pagal savo pomėgius.
„Čia nėra automobilių kamščių, gyvename lėčiau ir maloniau, už 50 kilometrų turime jūrą, o už 10-ies – marias, mūsų kraštą supa daug upių. Tai vertybės, kurių neturi didmiesčių gyventojai, – sako „Šilutės baldų“ vadovė. – Žmogaus tokia prigimtis: visada gali surasti neigiamų dalykų arba būti kuo nors nepatenkintu. Bet, išmokę į savo gyvenimą pažvelgti iš šalies, ko gero, tikrai pamatytume tik pačius geriausius dalykus.“
„Jeigu tu turi įdomią veiklą, saugius ir ramius namus, sveiką šeimą – kodėl nebūti laimingam?“, – į klausimą, ar šiandien jaučiasi laiminga, atsakė moteris.
Ir nors yra optimistė, ji pripažįsta, kad pasitaiko visokių dienų. Tuomet, kai nutinka kažkas ne taip, svarbu žinoti, kad rytojus yra kita diena (tommorow is another day) – rytoj tikrai viskas bus gerai.
„Siekiant tikslo pirmiausia reikia negailėti savęs, daug dirbti, stengtis, visą laiką norėti padaryti daugiau, negu tau priklauso, ir – svarbiausia – tau tai turi būti įdomu ne per prievartą“, – savo sėkmės formulę atskleidžia 800 žmonių kolektyvui vadovaujanti moteris.