90-mečiai stebina puikia atmintimi ir gera nuotaika

90 meciai 14Gražia tradicija tampa garbaus amžiaus sulaukusių senelių sveikinimas. 90-mečio proga dėmesio sulaukė Šilutės senelių globos namuose gyvenanti Stefa ŠĖPERIENĖ ir šiuo metu ligoninės Slaugos skyriuje sveikatą besitaisantis Šilutės „Bočių“ draugijos narys Juozas MAZILIAUSKAS.

Kuria eilėraščius

Rajono merę Daivą Žebelienę ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Alvidą Šimelionį puikiai nusiteikusi S.Šėperienė pasitiko su šypsena veide, stebėdamasi, kodėl būtent ji sulaukė tiek dėmesio, ir čia pat susirūpino – kur reikės pamerkti visas gėles, kai kambary jos nebetelpa.

Susėdus prie vaišių stalo, tris vaikus – sūnų ir dvi dukras – užauginusi ir jau nebesuskaičiuojanti vaikaičių ir provaikaičių, jubiliatė pasakojo, kaip laikosi šiuo metu. Pasak jos, niekur kitur geriau gyventi nebūtų. S.Šėperienė džiaugiasi, kad gauna skaniai pavalgyti, yra su kuo pabendrauti. Močiutė stebėjosi savo kaimynėmis, kurios iš pensijos papildomai neišleidžia nė cento.

„Aš netaupau. Jeigu ko reikia, duodu pinigų, kad man vaikai nupirktų ir atvežtų. Jau dabar visokių antklodžių turiu daugiau, nei reikia. Reikės visas palikti kam nors“, – svarstė gerdama arbatą.

Svečius 90-metė pralinksmino papasakodama apie ypatingą draugystę su kitu globos namų gyventoju – Aleksėjumi.

„Mudu valgykloje sėdime šalia, tai aš jam atiduodu mėsą, kumpį, kurio nevalgau, o jis man – bandeles, pyragėlius. Kartais susipykstam, bet tada aš jam liepiu eiti gerti“, – šypsojosi iš Pauparių kaimo kilusi S.Šėperienė.

Prisiminusi ankstesnį gyvenimą, jubiliatė sakė vertusis, kaip išmanydama. Kad šeimai ir vaikams nieko netrūktų, ilgą laiką į turgų ne tik Lietuvoje, bet ir į Kaliningradą veždavo agurkus ir bulves. Nors lengva nebuvo, pinigų užtekdavo. Pasak močiutės, tais laikais, kas norėjo, tas dirbo, o kam labiau gerti rūpėjo, tas ir prasigėrė.

Prasčiau matanti, tačiau gera klausa galinti pasigirti garbaus amžiaus moteris nustebino ne tik savo gerumu, bet ir puikia atmintimi, išsaugojusia anksčiau išmoktas dainas ir eilėraščius. Beje, močiutė juos kuria ir pati – pokalbio metu nustebino ne vienu savos kūrybos eilėraščiu.
90 meciai Maziliauskas 28
„Amžiaus pabaigoje esu labai laiminga“, – išlydėdama svečius šypsojosi S.Šėperienė.

Siūlė rašyti knygą

Kitas jubiliatas – Juozas Maziliauskas savo bendraamžei nenusileido nei guviu protu, nei linksmumu. Nors svečius jis pasitiko gulėdamas Šilutės ligoninės Slaugos skyriuje, kalbos netrūko. Vyras aktyviai dalyvauja „Bočių“ klubo veikloje, dainuoja per įvairius susiėjimus. Tačiau šiuo metu sveikata negali pasigirti – prieš kelias savaites apmirė kairioji koja, tad J.Maziliauskas kol kas negali vaikščioti.

Išsamiai papasakojęs apie ligą, jubiliatas leidosi į prisiminimus apie gyvenimą ir darbus kolūkio laikais. Prie sveikintojų prisijungęs Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus juokavo, kad jubiliatas apie savo gyvenimą galėtų parašyti knygą – tiek įdomių istorijų galįs papasakoti.

Palinkėję daug sveikatos, svečiai su J.Maziliausku atsisveikino, palikę vyrą su viltimi, kad Kalėdas jis galės švęsti jau namuose.