Galima pamanyti, kad Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje gyvenantys Joninių varduvininkai Jonai yra gavę ypatingų Dievo dovanų – ilgaamžiškumo ir sveikatos. Būtent šioje seniūnijoje po Joninių nuskambėjo ne vienas 90-mečio jubiliejus, o juos šventė stiprūs ir linksmi Jonai.
Neseniai pasakojome apie sveikata stebinantį naumiestiškį Joną Raudonių, o šį kartą Grygališkės kaime aplankėme Joną Birbalą, birželio 27-ąją sutikusį savo 90-metį.
„Mama sakė, jei gimei birželį, tai ir atsinešei sau vardą“, – sakė jubiliatas jo pasveikinti atvykusiems Žemaičių Naumiesčio seniūnui Jonui Budreckui, Grygališkės seniūnaičiui Stasiui Baltučiui su žmona etnografe Adma, seniūnijos socialinei darbuotojai Linai Statkuvienei, Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui ir merui Vytautui Laurinaičiui.
Nepavyko pasijauninti
J.Birbalas, gimęs ir užaugęs Pauparių kaime tarp keturių brolių ir dviejų seserų, visą gyvenimą praleido Žemaičių Naumiesčio apylinkėse.
Pasiklausius senolio gyvenimo istorijos, aiškėja, jog visa jo jaunatviškumo bei stiprybės paslaptis – darbas. Tiesa, anot jubiliato, lengvų darbų nebuvo, ypač sunku buvo jaunystėje, kai teko per galvą verstis, kad pavyktų sudurti galą su galu.
Vienas įsimintinų gyvenimo įvykių – bandymas išvengti mobilizacijos į armiją.
„Norėjau pasijauninti, bet sovietų valdžia surado tikrus gimimo metrikus. Tad teko 4 metus tarnauti Rusijoje“, – pasakojo jubiliatas.
Sugrįžęs iš armijos, 1948 m. jis vedė kraštietę Petrutę. Nuo tada J.Birbalui su žmona reikėjo rūpintis ne tik gausėjančia šeima, nes gimė penki sūnūs ir viena duktė, bet ir nešti žemės mokesčių prievolę, dirbti ūkiuose. Daugiau nei prieš penkis dešimtmečius šeima atsikraustė gyventi į Grygališkę.
Auga graži giminė
Nors šiandien senolis kartais jaučia liūdesį, jog aplink nėra bendraamžių, o ir žmona jį amžiams paliko prieš 34 metus, tačiau kasdienybę praskaidrina vis gausėjanti giminė. Kai į namus ateina šventė, aplink sukasi ne tik trys vaikai (tris jau palaidojo), bet ir 11 anūkų, kurių vardus žilagalvis nesuklysdamas atsimena, bei proanūkiai.
Kalbėdamas apie Grygališkės vyriausią gyventoją J.Birbalą, seniūnas J.Budreckas neslėpė nuostabos ir pagyrų.
„Tai – mūsų fenomenas. Joną pažįstu seniai, žinau, kad net 40 metų dirbo fermoje. Sunkiai suprantama, kad taip sunkiai dirbęs žmogus išsaugojo sveikatą ir dabar nesiliauja ūkiškai verstis, augina gyvulius, juos parduoda“, – sakė seniūnas.
Seniūnui antrino ir seniūnaitis S.Baltutis. Pasak jo, J.Birbalas – vienas darbščiausių, svetingiausių kaimo gyventojų, kuris talkininkus išleisdavęs tik pasistiprinusius prie vaišių stalo.
Ilgaamžiškumo paslaptis
Išties 90-mečio slenkstį perkopusio J.Birbalo ūkyje vis dar baubia gausybė galvijų. Vasaromis jie išgenami į pievas, o žiemomis stovi tvarte. Tarp galvijų – net 5 melžiamos karvutės.
Turbūt daugelis šilutiškių nežino, jog Šilutės halėje pirkdami šviežią ekologišką mėsą, jie į namus parsineša būtent ilgaamžio J.Birbalo ir jo anūko užaugintų galvijų skerdieną.
„Jonas niekad nevalgė chemijos ir dabar to nedaro“, – sako seniūnaitis S.Baltutis.
Paklaustas apie ūkį, jubiliatas vardijo daugybę darbų. Nors žilagalvis gyvena kartu su sūnumi Juozu, tačiau neatsisako jam mielų pareigų: ankstų pavasarį šiltnamyje sėja ir augina ridikėlius bei salotas, kad kuo anksčiau ant stalo turėtų šviežių savų vitaminų, o vasaromis šalia namų esančiame darže augina kitas gėrybes.