90-metė Marijona: „Jeigu nejudėsi, nedirbsi – negyvensi“

Ilgaamze LecieneJudėti, nesėdėti vietoje, domėtis, keliauti, bendrauti – tokiu gyvenimo moto vadovaujasi šilutiškė Marijona Eva Lecienė. Kovo 19 dieną 90 metų jubiliejų atšventusi moteris kasdien daro mankštą, vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis.

Kasdienybėje džiaugsmą atrandanti ilgaamžė džiaugiasi dukrų dėmėsiu, kurios yra išplėtojusios kadaise Marijonos pradėtą šakočių kepimo verslą.

„Gerai gyvenu, džiaugiuosi geromis dukromis. Kol save apsirūpinu, apsitarnauju, tol yra labai gerai“, – paklausta, kaip gyvena, atsako ilgaamžė.

Linkėjo sveikatos

Su gražiu jubiliejumi guvią močiutę pasveikino Šilutės rajono savivaldybės valdžios atstovai – vicemeras Algis Bekeris, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, socialinė darbuotoja Oksana Kalitina.

„Džiaugiuosi turėdamas tokią galimybę jus aplankyti ir pasveikinti tokia proga. Linkiu, kad iki kito – 95 metų jubiliejaus jums užtektų sveikatos“, – gražių žodžių negailėjo vicemeras. Tuo tarpu A.Šimelionis pasidžiaugė, kad Marijona puikiai rūpinasi dukros, tad jai nereikia būti Socialinės paramos skyriaus kliente.

Valdžios atstovai šilutiškei įteikė gėlių, vitaminų ir 90 eurų čekį, kurį dovanoja visiems 90 metų sulaukusiems rajono ilgaamžiams.

Turėjo pavargti

Ilgaamžė prisimena, kad jos vaikystė buvo sunki, nelengva ir jaunystė. Gimė ji tuometinėje Tauragės apskrityje Švėkšnos valsčiuje esančiame Tvaskučių kaime. Marijona užaugo kartu su 5 metais jaunesne seserimi Brone, kuri ir dabar gyvena Švėkšnos seniūnijos Šalpėnų kaime.

Marijonai buvo septyneri, kai mirė jos tėtis. Šeima gyveno kaime, turėjo 16 ha žemės, tad nuo mažų dienų teko daug dirbti.

„1949 metais ištekėjau, gimė pirmoji dukra Audra, mama sunkiai susirgo, vyrą į kariuomenę paėmė 3,5 metų, vaikas mažas buvo… Tai pavargau “, – vienu sakiniu nelengvą gyvenimo atkarpą apibūdina moteris.

Kai vyras Antanas grįžo iš kariuomenės, jauna šeima Šilutėje, Žalgirio gatvėje, pradėjo statytis namą. Marijona prisimena, kad anuomet abu su vyru arkliais pakinkytu vežimu vežėsi plytas, reikalingas namo statybai ir daug dirbo. Šilutėje jie apsigyveno 1954 metais, netrukus po to, kai gimė antroji dukra Danutė. Šiame name, kartu su dukros Ramutės šeima ilgaamžė gyvena ir dabar. Šilutiškiams tai puikiai pažįstama vieta – čia veikia daugelio pamėgta konditerijos gaminių parduotuvė „Smaližiaus kertelė“.

Dirbo įvairius darbus

Per gyvenimą Marijona dirbo įvairius darbus. Daug metų ji kartu su vyru išdirbo vienoje seniausių Šilutės įmonių – „Šilutės balduose“. Prisimena dirbusi ir vyriškus darbus, „prie staklių, prie freizo, prie visko“.  Keisdamiesi pamainomis, jie su vyru augino jauniausią dukrą Ramutę. Juk tuomet motinystės atostogoms moteris išeidavo tik 3 mėnesius.

„Abu ėjome į darbą – vienas iš ryto, kitas po pietų – taip ir auginome Ramutę“, – šypteli Marijona.

Lecių šeima sukosi kaip galėjo, nes ilgaamžės žodžiais sakant, gyventi reikėjo: dar augino gyvulius, mezgė.

Marijona viena pirmųjų mieste pradėjo kepti šakočius. Vėliau į mamos įsuktą saldumynų verslą įsijungė ir dukros. Danutė šiandien turi savo įmonę „Danutės šakotis“, o Ramutė „Smaližiaus kertelę“. Vyriausia dukra Audra gyvena Šiauliuose. Marijona turi 8 anūkus, 9 proanūkius. Ji sako esanti turtinga, nes visi vaikai ir anūkai ją myli.

„Kokia laimė, kad mes tave dar turime“, – sakė dukra Danutė.

Dukros mamą prisimena visą laiką darbščią, tvarkingą, eant progoms – pasipuošusią. Per įvairias šventes tėvai mokėdavo būti linksmi ir nekilnodami taurelės. Marijona ir Antanas dukras pratino prie darbo, mokė pagarbos, meilės. „Šiandien jau esame taip įpratusios, kad nemokame būti be darbo“, – priduria Ramutė.

Daug juda

Marijona ir dabar, sulaukusi solidaus amžiaus, stengiasi judėti – nuolat siuva, mezga, kažką dirba. Laisvalaikiu mėgsta pažiūrėti televizorių, ypač serialus. Turi ji dvi drauges, abidvi – Zitas.

„Kol judi – gyveni, kada atsisėsi ar atsigulsi ir žiūrėsi į lubas – bus viskas, atrofuosis raumenys“, – atskleidžia ji. Kiekvieną dieną močiutė vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, toks ėjimas gerina jos sveikatą bei nuotaiką. Dar ji daro mankštą, kaip pati sako, parkrenta ant grindų ir mankštinasi.

Prieš keletą metų senolė dar daug keliaudavo, dažniausiai su dukra Danute. Ji aplankė, Turkiją, Italiją, Egiptą. Viena paskutiniųjų jos kelionių buvo piligriminė, kuomet aplankė Prancūzijos pietuose esantį miestą Lurdą. Tai žymus piligrimystės centras nuo XIX amžiaus, kai mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė Dievo motina Marija. Tuomet šis miestelis tapo gausiai lankomu turistų bei piligrimų iš viso pasaulio. Daugelyje katalikiškų kraštų gimė tradicija įvykusį stebuklą įamžinti imituotose grotose su Dievo motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulomis – lurduose.

Prancūzijoje Marijona taip pat aplankė Paryžių, daug įspūdžių jai paliko Eifelio bokštas.

Ilgaamžė stebisi, kad šiais laikais žmonės taip pykstasi, tėvai barasi su vaikais, nesutaria artimi giminės. Anot Marijonos, piktuoju nieko nebūna, viską reikia daryti geruoju, reikia mokėti ir atleisti.