Šilutiškio Juozo Mockaus gyvenime – viskas suplanuota, o reikšmingų savo gyvenimo įvykių jis labai laukia: kartu su žmona Joana Adele labai laukė auksinių, vėliau – deimantinių vestuvių sukakties. Deja, žmona jų nesulaukė. Laukė J.Mockus ir savo 90-ojo gimtadienio.
Vasario 22 dieną su palengvėjimo atodūsiu dukrai Juozas ištarė: „Aš sulaukiau…“. Dukros Roma ir Vilija juokauja, kad taip belaukiant tėvelio gyvenimas vis prasitęsia ir prasitęsia.
Su gražiu jubiliejumi J.Mockų sveikino ne tik artimieji, bet ir Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas. „Nedaug mūsų rajone yra taip gerai atrodančių, šviesių akių ilgaamžių“, – vildamasis Juozą pasveikinti ir po 5 metų, sakė A.Šimelionis.
Juozas – statybininkas, savo rankomis ne tik daugybę namų pastatė, bet ir keliolika kryžių ir koplytstulpių padirbdino. Kryždirbystės menu šviesuolis susidomėjo jau būdamas garbaus amžiaus. „Iki pat pernai kryžius gamino, niekaip negalėjo sustoti“, – apie Juozo pomėgį kalbėjo giminaitė Nijolė Jončienė.
Anksti neteko mamos
J.Mockus gimė Kivylių kaime, tuometiniame Vainuto valsčiuje. Juozas prisimena, kad ėjo devintus metus, kai mirė jo mama, našlaičiais liko penkiese: broliai Bronius, Stasys bei seserys Onutė, Levutė. Tėvas daugiau „nesiženijo“, pamotės į namus neparvedė.
„Vargom, bet šiandien džiaugiamės, kad užaugome žmonėmis, ne „žulikais“, ne vagimis“, – sako ilgaamžis.
Be mamos likę vaikai buvo darbštūs, tėvui padėdavo namų ir ūkio darbus nudirbti – ganydavo karves, sukdavo sviestą, kurį vėliau pėsčiomis nešdavo į Vainutą parduoti.
Visą darbingąjį amžių Juozas su pagalbininkais pastatė daug namų Šilutėje, rajone ir už jo ribų. Apibūdindamas savo darbą meistras pasakoja, kad net apsakyti sunku, kokias didžiules krūvas plytų yra sudėliojęs į namų sienas, kad žmonėms būtų jauku gyventi.
Trys broliai Mockai savo rankomis Šilutėje pasistatė mūrinį namą ir jame nuo 1959 metų apsigyveno. Šiame name sukosi visas Juozo šeimos gyvenimas: čia ir savo vestuves atšoko, ir dukrų krikštynas šventė, ir dukrą Viliją ištekino, rengė kitus balius.
Taikos gatvėje esančiame name Juozas gyvena ligšiol, tik jau vienas, nes šių metų vasario 10 dieną palaidojo jauniausią brolį, o prieš kelis mėnesius mirė žmona.
Devyniasdešimtmetis nepamiršta kasdien padaryti mankštos. Jam labai reikia bendravimo, todėl dažnai skambina giminaičiams, seniems draugams, eina į svečius. Laisvalaikiu ilgaamžis ilsisi, per televiziją žiūri dokumentinius filmus apie gamtą, gyvūnus.
Būsimą žmoną sutiko parduotuvėje
Juozas gerai prisimena savo ir žmonos pažinties istoriją. Pastatę namą, broliai Mockai prieš Petrines pradėjo ruoštis įkurtuvėms – reikėjo užuolaidų, kiliminių takų, kitų daiktų. Juozas pirkti šių daiktų išsiruošė į Klaipėdą. Grįždamas iš uostamiesčio vyras dar užsuko į Priekulę, kur krautuvėje sutiko būsimą žmoną Joaną Adelę – čia ji dirbo pardavėja.
Po pusės metų, 1960-aisiais, įsimylėjėliai atšoko vestuves. Pora kartu išgyveno 56 metus – iki deimantinių vestuvių sukakties pritrūko visai nedaug.
Juozas ir Joana Adelė užaugino dvi dukras – Romą Mockutę ir Viliją Likauskienę, turi ir vieną anūką, kuris baigė vadybos ekonomikos studijas.
Dukterys prisimena, kad vaikystėje su tėvais praleisdavo daug laiko – kartu atostogaudavo Palangoje, švęsdavo įvairias šventes. Romos ir Vilijos draugams jų tėvai buvo žmonės bendraujantys, linksmi, suprantantys jaunimą.
„Ką tėvai įdėjo, tą šiandien turim“, – sako Vilniuje ir Panevėžyje gyvenančios dukterys. Jos nepamiršta aplankyti tėčio, rūpinasi juo.
Šv. Marijos statulėlę susapnavo
Visą laiką šeima buvo artima bažnyčiai. J.Mockus su broliu Stasiu ir jaunystės draugu Juozu Pečiulaičiu visuomet buvo Šilutės Šventojo Kryžiaus išaukštinimo katalikų bažnyčios pirmieji pagalbininkai, kai reikėjo lopyti iš pastato mūro ištrupėjusias plytas, taisyti stogą, statyti pamatus statuloms. Prieš tris dešimtmečius Šilutės parapijos klebono kanauninko Jono Bučinsko iniciatyva kartu su bičiuliais J.Mockus pastatė ir parapijos namus bažnyčios kieme.
Kartą prieš 14 metų jam teko taisyti palinkusį pakelės kryžių, kuris stovėjo Šilutės kunigo Jono Bučinsko gimtinėje – Tauragės rajono Skiržemės kaime.
Vėliau, pasak J.Mockaus, jis sapne išvydęs šv. Marijos statulėlę, kuri tarsi prašėsi, kad meistras pastatytų jai namus – koplytstulpį. Netrukus ir gimė pirmasis J.Mockaus kūrinys – šv. Marijos koplytstulpis, kuris ir dabar puošia meistro kiemą.
Gal viskas tuo ir būtų pasibaigę, tačiau kunigas J.Bučinskas, pamatęs pirmuosius darbus, prašė meistrą sukurti ir pastatyti dar tris šventųjų koplytstulpius ir kryžių jo gimtojoje parapijoje – Sartininkuose, kuriuose pradėtas atkurti kryžių kalnelis.
J.Mockaus sukurti kryžiai pastatyti ir Šilutės visuomenei gerai žinomos visuomenininkės Kristinos Šveikauskienės gimtinėje – Tauragės rajone, Draudeniuose, ir kitose mūsų rajono bei kitų rajonų vietovėse.
J.Mockus kryžiumi ir koplytstulpiu papuošė savo tėvų žemę – gimtinės sodybvietę Kivyliuose. Didžiausią kryžių – net 6 metrų – J.Mockus pastatė Gardame, bažnyčios šventoriuje.