”Linkiu visiems optimizmo”, – priimdamas sveikinimus 90-ojo gimtadienio proga visiems linkėjo šilutiškis Antanas Adomas Tubutis. Gražaus jubiliejaus progą jį pasveikino vaikai, Šilutės rajono valdžios atstovai.
Dirbo išminuotoju
A. Tubutis pasakojo, kad gimė už 70 kilometrų nuo Šilutės esančiame Rietave, augo penkių vaikų šeimoje. Jo tėvai žemės neturėjo. Tėvelis dirbo su arkliais, iš Klaipėdos į Rietavą veždavo įvairias prekes, juk anuomet automobilių nebuvo.
Rietave Antanas baigė penkias pradžios mokyklos klases ir Žemės ūkio mokyklą. Vėliau, būdamas 21 metų, buvo paimtas į kariuomenę, kurioje ištarnavo tris su puse metų. Tolimajame Kurske (Rusija) dirbo labai sunkų darbą, tris vasaras rinko minas. „Išminuotojas apsirinka tik kartą gyvenime”, – sakė A. Tubutis. Laimei, apsirikti jam neteko. Paklaustas ar nebuvo baisu rinkti minas, Antanas atsakė, kad tada buvo jaunas ir nieko nebijojo. O kariuomenėje niekas ir neklausė, nori tu tą daryti ar ne, liepdavo ir viskas, jokių norų nebuvo.
Grįžęs iš kariuomenės Antanas atsikraustė į Šilutę, kur surado savo žmoną, šišioniškę Haneliorę. Savo būsimąją jis sutiko šokiuose, prisimena, kad ji buvo labai graži. „Gaila, kad jau 16 metų, kai esu vienas”, – atsidūsta senjoras.
Su žmona ilgaamžis sulaukė keturių vaikų – Antano, Rimvydo (jis žuvo), Astritos ir Gintaro. Šiandien jis turi 9 anūkus ir 5 proanūkius.
Beveik visą darbingą savo gyvenimo tarpsnį – 35 metus A. Tubutis dirbo vienoje seniausių Šilutės įmonių – „Šilutės balduose”. Kaip pats sako, nebėgiojo iš vieno darbo į kitą, buvo lojalus.
Augina daržoves
Rodydamas fotografijomis nukabintą kambario sieną, Antanas sako, kad ant jos – visas jo gyvenimas. Fotografija buvo jo pomėgis, lydėjęs nuo jaunystės dienų. Senjoras parodė ir kolekcinį fotoaparatą „Agfa”, su kuriuo darydavo nuotraukas daugiau kaip prieš pusę amžiaus.
Be fotografijos Antanas dar mėgo slidžių sportą, slidėmis čiuoždavo ir armijoje, ir jau gyvendamas Šilutėje. Ilgiausias atstumas, kurį teko įveikti ilgaamžiui buvo 30 kilometrų. Nemėgo Antanas ir automobilių, sako, kad mašina žmogų padaro tinginiu, nesinori judėti, o tik sėdėti. Taigi jis pats mieliau rinkosi dviratį, su šia trasnsporto priemone yra net iki Rietavo nuvažiavęs.
Labdaros organizacijos „Šilutės sandora” vadovė Astrita Liepienė džiaugiasi, kad tėtis pats tvarkosi, pats sau valgyti išsiverda ir daržovių užsiaugina, o apie politiką nusimano daugiau negu ji pati.
Antanas atskleidžia, kad nemėgsta sėdėti kambaryje, mieliau laiką praleidžia darže, kuriame augina vynuoges, bulves, burokus, salotas. Sako, kad išaugintos daržovės ekologiškos, be trąšų, ne tokios, kaip iš parduotuvės. Vasaromis Antano sodyba skendi gėlėse.
„Svarbiausia turėti optimizmo, nes žmonės jį yra pametę. Jei blogai, nusispjauni per kairį petį ir eini toliau”, – savo ilgaamžiškumo ir laimės formulę atskleidžia šilutiškis.