90-metis Albinas Macijauskas: „Kai daug dirbi, nepajunti, kaip gretai laikas prabėga“

ilgaamzis Albinas_Macijauskas„Nejutau, kaip tie metai praėjo. Kiekvieną dieną nuo tamsos iki tamsos dirbau, tai dienos, metai labai greitai prabėgo“, – pasakoja rugsėjo pabaigoje 90 metų jubiliejų šventęs Albinas Macijauskas, gyvenantis Pašyšiuose, Juknaičių seniūnijoje.

Garbaus jubiliejaus proga ilgaamžį pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys ir socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė.

Augo gausioje šeimoje

A.Macijauskas gimė Bliūdsukių kaime, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, augo kartu su keturiais broliais ir seserimi. Šiandien Albinas dar turi jauniausią brolį ir seserį, kuri gyvena Palangoje.

Ilgaamžio tėvai turėjo žemės, laikė karvę, arklį. Bliūdsukiuose Albinas baigė 4 klases, tačiau toliau mokytis tėvai jo neleido, nes sunkiai vertėsi. Būdamas vaikas jis tarnavo ir pas ūkininką, nes tėvams buvo sunku gausią šeimą išlaikyti.

Vėliau Albinas mokėsi traktorininko darbo. 1950 m. jį paėmė į kariuomenę, tarnavo prie Uralo. Būdamas armijoje išsilaikė teises vairuoti automobilį. Po kelių metų sugrįžęs į Lietuvą, gimtuosiuose Bliūdsukiuose įsidarbino tarybiniame ūkyje „Švyturys“ vairuotoju. Vėliau jis dirbo ir kituose rajono ūkiuose.

Su žmona kartu jau 60 metų

Dirbdamas Švėkšnoje Albinas sutiko savo žmoną Zinaidą, su kuria gyvena jau 60 metų. Jiedu užaugino du sūnus – Saulių ir Kęstutį. Didžiąją dalį savo gyvenimo Albinas su šeima praleido Pašyšiuose.

„Visą gyvenimą dirbau pienovežio vairuotoju – pieną vežiau, grietinę gėriau“, – juokauja ilgaamžis.

Prisimindamas praėjusius metus A.Macijauskas sako, kad buvo ir saulėtų, ir ūkanotų dienų. Į tradicinį klausimą, kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis, ilgaamžis neskuba atsakyti. Tai tikriausiai Dievo duotybė, lemtis. Albinas prisimena kartą patyręs avariją, kurios metu pienovežis apvirto slidžiame kelyje. Jis liko gyvas ir beveik nepatyrė jokių sužalojimų.

Šiandien su žmona jie gyvena savo name, džiaugiasi sūnaus Kęstučio dėmesiu, kuris kasdien aplanko, rūpinasi.