90- metis atsimena, kaip jo tėvai dviračiais važiavo pamatyti A. Hitlerį

Ilgaamzis Rychardas_Genutis90 metų jubiliejų pasitikęs šilutiškis Rychardas Genutis jį atvykusiems pasveikinti svečiams prisipažino, kad gyvena tokiomis nuotaikomis, kaip ir prieš 30 metų: sveikata nesiskundžia, optimizmo nestokoja. Tam, kad jaustųsi geriau, ryte atsikėlęs senolis valandą ar dvi važiuoja dviračiu, treniruokliu mankštinasi ir savo kambaryje.

Bene labiausiai įsimintina Rychardo diena iš vaikystės – 1939 metų kovo 23 – oji, kuomet Klaipėdos kraštą okupavo nacistinė Vokietija.

Buvo pasitraukę iš Lietuvos į Vokietiją

Rychardas pasakojo, kad jo tėvai į Klaipėdos kraštą atvažiavo iš Lietuvos, dirbdavo pas ūkininkus. Gimė jis Plaškiuose, Pagėgių rajone. Jis lankė lietuvių mokyklą, kai prieš 80 metų, kovo 23 dieną, ryte atėjusi mokytoja pasakė: „Vaikučiai eikite namo, šiandien paskutinė diena, A. Hitleris atėjo“.

Į Klaipėdos kraštą, ką tik prijungtą prie nacistinės Vokietijos, atvyko tuometinis Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris. Dabar tai skamba neįtikėtinai ir kraupiai, tačiau daug klaipėdiečių atvykusį A. Hitlerį išties priėmė kaip išgelbėtoją ir sutiko su džiaugsmu. Pamatyti A. Hitlerį panoro ir Rychardo mama su tėčiu. Jie turėjo vieną dviratį, kitą pasiskolino ir išvažiavo. Numinti iki uostamiesčio reikėjo apie 80 kilometrų… Rychardas prisimena, kad kai tėvai grįžo, vaikai savaitę negavo normalaus maisto, nes mama negalėjo iš lovos išlipti ir paeiti.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, Rychardui teko lankyti vokiečių mokyklą Usėnuose. Ilgaamžis pamena, kad ten vienas vaikas jį pavadino žemaičiu. R. Genutis supykęs berniuką pastūmė, šis virto ir į suolo kampą išsimušė du dantis. Rychardas už tai mokytojo buvo nubaustas trimis lazdomis per užpakalį.

Vėliau R. Genutis baigė profesinę mokyklą, įgijo staliaus specialybę. Leisti jo į tolimesnius mokslus tėvai neturėjo pinigų – buvo karo metas.

1942 metais, kai Rychardui buvo 13 metų, jo šeima pasitraukė į Vokietiją, nukeliavo iki Bajerno miesto, tačiau vėliau grįžo atgal į gimtinę.

Iš Vokietijos į Lietuvą sugrįžo ir jo būsimosios žmonos, dešimt metų jaunesnės Zelmos šeima. Jie važiavo arkliais kinkytais vežimais, buvo pavargę, tad pakeliui užsuko pernakvoti pas Rychardo tėvus, su kuriais buvo pažįstami.

Zelma, kaip ir jos broliukai buvo dar maža. Namų šeimininkė pašildė vandens atvykėliams nusiprausti ir liepė Rychardui vaikams nuplauti kojas. Dabar jis su šypsena prisimena, kad tada savo būsimai žmonai plovė kojas.

Linkėjo sulaukti 110 metų

Vėliau Rychardas buvo pašauktas į kariuomenę, ištarnavo ten trejus metus. Grįžęs, su Zelma sukūrė šeimą. Iš pradžių jaunavedžiai gyveno Usėnuose, vėliau Rusnėje. Rychardas dirbo įvairius darbus, dažniausiai statybose.

Paskutinė jo darbovietė buvo tuometinėje Šilutės melioracijoje. Atėjęs ten dirbti viršininko paprašė, kad suteiktų jam sklypą namui statyti. Tuometinis melioracijos vadovas Pranciškus Zubė nusistebėjo, mat R. Genutis buvo pirmas žmogus, kuris paprašė sklypo, o ne buto. Rychardo noras buvo išpildytas. Jis gavo sklypą Naujakuriuose, kur 1971 m. pasistatė namą.

Kartu su žmona ilgaamžis sulaukė dviejų vaikų – Angelikos ir a. a. Gintaro, turi daug anūkų ir proanūkių. Šiandien šiame name jis gyvena su dukra, žmona jau iškeliavusi į amžinybę.

„Kad man kas prieš 30 – 40 metų būtų pasakęs, kad palaidosiu 10 metų jaunesnę žmoną ir sūnų, būčiau nepatikėjęs“, – sako senolis.

Tačiau, kad ir kiek gyvenimas jam skyrė išbandymų, optimizmo neatėmė. Rychardas džiaugiasi, kad yra sveikas ir sakė gyvenantis tokiomis nuotaikomis, kaip ir prieš 30 metų.

R. Genutį pasveikinti atvykę Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Sigutas Šeputis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, seniūnas Raimondas Steponkus, jam linkėjo nuo veido nedingstančios šypsenos ir sulaukti mažiausiai 110 metų.