Balandžio 14-ąją devyniasdešimties metų jubiliejų pasitikęs Saugų seniūnijos Barvų kaime gyvenantis Jonas Mikalauskas negali patikėti, kad jam jau tiek metų suėjo. Saulėtą gimtadienio dieną senolis džiaugėsi, kad jį pasveikinti atvyko Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Saugų seniūnė Dalia Rudienė, Lapynų bendruomenės atstovės.
Per ilgą savo gyvenimą Jonas patyrė ir džiaugsmo, ir skausmo, ir netekties širdgėlą, tačiau visą laiką stengėsi išlikti optimistiškas.
„Nėra ko nusiminti, nėra ko aimanuoti – reikia džiaugtis, nes juk gyvenime viskas praeina“, – tėvelio išmintimi pasidalino dukra Virginija.
Tėčiu rūpinasi dukra
J.Mikalauskas gyvena gamtos grožio apsuptoje sodyboje, visai šalia Tenenio upės. Trobesių aplinka byloja, kad šeimininkai mėgsta tvarką – čia balti ne tik medžių kamienai, bet ir sodo akmenukai.
Liepos mėnesį mirė Jono žmona Anastazija Stefanija Danutė, todėl šiandien čia kartu su tėčiau gyvena ir jam padeda jauniausia dukra Virginija. Mirus mamai ji grįžo iš Kalifornijos, kur gyveno 22 metus.
Amerikoje Virginija dirbo įvairius darbus: aukle, senelių namuose, ligoninėje, paskutiniu metu – vienuolyne. Nuo Tėvynės atitolusi nebuvo, nes kiekvieną vasarą į gimtuosius Barvus grįždavo aplankyti tėvų.
„Gerai, kad ta mergelikė parvažiavo“, – džiaugiasi ilgaamžis.
Jonas kartais Virginiją net „mamike“ pavadina, nes dukra labai juo rūpinasi. Ilgaamžis mėgsta skaniai pavalgyti ir žino, ko nori. Jis atsisako saldumynų, pieniškų produktų, mėsos, tačiau labai mėgsta daržovių sriubą ir bulvinius blynus. „Blynai turi būt ploni kaip popierius ir gerai apskrudinti“, – pasakojo dukra.
Sužavėjo darbštumas
J.Mikalauskas gimė Pajūralio kaime, Tauragės rajone. Tėvai buvo ūkininkai, turėjo karvių, arklių, žemės.
Šeimoje augo 4 broliai ir 3 seserys. Šiandien Jonui likęs tik vienas brolis – Paulius Mikalauskas, gyvenantis Rusnėje.
Balandžio 8-ąją gimtadienį būtų šventusi ir ilgaamžio žmona, kuri už savo vyrą buvo trejais metais jaunesnė. Pora susituokė, kai jam buvo 27, jai – 24 metai. Virginija pasakojo, kad mama nuo jaunystės buvo labai darbšti, ši savybė ir sužavėjo Joną.
„Tėvukas buvo praktiškas, pamatęs, kad mama nevengia darbo, pasakė: „Gera darbininkė – imu“, – tėvų pažinties pradžią atskleidė dukra.
Jonas ir Danutė užaugino penkis vaikus, ilgaamžis turi tiek pat anūkų.
Pernai kas tris mėnesius Juozas neteko trijų artimųjų: balandį, per Velykas, mirė sesuo, liepos mėnesį – žmona, o per Kazines – brolis.
Sveikino bendruomenė
Jono profesija – veterinaras, ir aplinkinių sodybų gyventojai juo pasitikėjo. Dukra prisimena, kad kartais tėvelį kviesdavo ir naktį. Jis niekada neatsakydavo, būdavo, kad pas bėdos ištiktus žmones ir dviračiu nuvažiuodavo.
Ilgaamžis visada buvo kompanijos siela, mėgsta bendrauti. Tad ir jubiliejaus dieną į duris pasibeldė Lapynų bendruomenės atstovės Erika Genčienė, Albina Gricienė, Ona Birutė Dambrauskienė. J.Mikalauskui jos linkėjo sveikatos ir sulaukti naujų jubiliejų. „Mums tulpes nešdavai, o mes tau dabar rožes nešam“, – Jonui sakė jos.
Žurnalistams viešnios atskleidė, kad kasmet kovo 8-ąją Jonas visoms kaimo moterims atnešdavo glėbį tulpių ir sakydavo: „Moteriškos, pasidalinkit“. To jos negali pamiršti iki šiol.