Gražaus būrio svečių praėjusią savaitę buvo pilni šilutiškio Zenono BAGDONO namai. Pasveikinti 90-ąjį gimtadienį vasario 20-ąją švenčiančio tėčio suvažiavo trys dukros, sūnus, aštuoni vaikaičiai ir vienas provaikaitis. Atvyko net rajono meras, Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijos vadovai.
Žvalus jubiliatas pats pasitiko svečius, sodino užstalėn ir vieną po kito pasakojo ilgo savo gyvenimo nutikimus. Nors ir sunkaus, nelepinusio to gyvenimo kelio būta, bet kartu ir daug gero dovanojusio: mokslo paragauti leidusio, sveikatos nepagailėjusio, nuo skaudžių smūgių apsaugojusio.
Žemietę žmoną sutiko Stoniškiuose
Raseinių rajone gausioje šeimoje augusiam p.Zenonui likimas leido baigti bent 6 skyrius, o su tokiu mokslu, anot jo, tuomet, pokariu, jau labai mokyti žmonės buvo. Nors jo tėvai išbuožintųjų dalios neišvengė, bet išvežti jų į Rusijos glūdumą visgi nespėta.
Jaunystėje, tik frontui praėjus, Zenonas netikėtai sulaukė tuometinio Pagėgių tarybinio ūkio vadovų kvietimo atvykti čia dirbti. Sako ilgai nedelsęs – pasikinkęs arkliuką ir rytą išvažiavęs, o vakare jau buvęs Stoniškiuose. Čia pradėjo dirbti malūne, o netrukus ir, jo paties žodžiais tariant, tą gražuolę – būsimą žmoną Zofiją pamatęs, susipažinęs ir merginti pradėjęs.
Tiesa, keista likimo užgaida, kad ta jų draugystė neprasidėjo kiek anksčiau, mat abu jaunuoliai augo kaimynystėje – Raseinių rajone. Bet tik Zofijai atvykus į Stoniškius jaunuoliai krito vienas kitam į akį, o netrukus ir vestuves atšoko.
Penkeri metai, kuriais Zofija yra jaunesnė už vyrą, anot jo, yra „pats tas normalus skirtumas“. O netrukus, – balandžio 1-ąją, ir ji švęs savo jubiliejų.
„Dainuškininkas buvau, ratelius vakaruškose vedžiau“, – jaunystę prisimindamas pasakojo jubiliatas svečiams. O mero Virgilijaus Pozingio klausiamas prisipažino, jog akordeonu melodijas išvingiuojantis ir dabar.
1946-aisiais, pirmaisiais pokario metais, susituokę Bagdonai kartu – jau 66 metus. Per tą laiką gimė trys dukros ir sūnus. Jaunėlė tuomet, kai vyriausiajam sūnui jau 20 metų buvo. Visi jie po porą vaikaičių tėvams padovanojo. Šiandien jie išsibarstė plačiai: Vilniun, Kaunan, Marijampolėn ir net Briuselin nuvedė juos gyvenimo keliai.
Bet meiliai vienas į kitą žvelgiantys abu Bagdonai sako, kad atrodo, jog visai neseniai jųdviejų vestuvės buvo.
Profesinėje mokykloje pakeitė visus darbininkus
Kurį laiką gyvenę Stoniškiuose, vėliau Bagdonai pradėjo statytis mūriuką Šilutėje, Darbininkų gatvėje. Zenonas dirbo ir šen, ir ten, bet labiausiai jam įsiminė direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigos tuometinėje Šilutės 12-oje profesinėje technikos mokykloje. Sako, vieną už kitą geresnius specialistus – stalių, dažytoją ir kitus į tą mokyklą „parsitempęs“, visus kūrikus pakeitęs, mat ankstesnieji girtuokliai buvę, „pečius“ ne kūrendavę, o tik užgesindavę.
Zenonas prisimena, kad tuomet toje proftechninėje mokykloje ne vaikai, kaip dabar, o vyrai jau po armijos mokęsi. Visko būdavo, ir mokyklos darbuotojams ne visiems sekėsi su jais susitarti, tad nemažai mokytojų vos metus – kitus toje vietoje teišdirbdavo. Bet jam pavykdavo su visais taikiai susikalbėti, todėl tai mokyklai ir atidavė ištisą dešimtmetį.
„Bulką“ vairuoja pats
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui ypač įstrigo, kad garbaus amžiaus žmogus pats į šį skyrių atvažiavo, mat buvo girdėjęs, esą tokiems jubiliatams vienkartinės pašalpos skiriamos.
Paklausęs, kaip 90-metis atvyko, nes tądien buvo ypač slidu, A.Šimelionis buvo gerokai nustebintas, kai išgirdo atsakymą, jog senelis pats savo „bulką“ (suprask, automobilį) atvairavęs.
Dar sovietmečiu pačiam Zenonui irgi yra tekę tuometiniame Globos ir rūpybos skyriuje dirbti deficitus skirstančios komisijos nariu. Senolis linksmai sako, jog pačiam iš tos talonus išduodančios komisijos taip nieko ir nenuskilo, išskyrus vieną taloną – nusipirkti automobilio žiemines padangas.
Z.Bagdonas gyrė šiandieninius mūsų rajono ir seniūnijos vadovus. Anot jo, meras V.Pozingis esąs „ūkiškas kaip nė vienas ankstesnis meras, žmogus“, o seniūnas Raimondas Steponkus irgi miesto reikalais labai rūpinasi, nes „apšvietimas mieste neišjungiamas visą naktį“.
