Vaikų, anūkų ir proanūkių apsuptyje savo 90-metį pasitiko vilkytiškė Aniceta Baltmiškienė. Iš Žemaitijos kilusi ilgaamžė džiaugiasi, kad prieš kelias dešimtis metų kartu su vyru Petru savo laimę atrado būtent čia, Pamario krašte. Čia šeima surado ramybę ir prieglobstį, čia sukūrė jaukius namus, pasėjo savo giminės tęsinį: užaugino dvi dukras ir keturis sūnus. Tad šiandien, nors jubiliatės vyras jau yra atgulęs į amžinąją poilsio vietą, džiugesį kelia nemažas pulkas artimųjų.
Gali švęsti visą savaitę
Pasveikinti Anicetą su garbingu jubiliejumi atvyko rajono meras Vytautas Laurinaitis, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Saugų seniūnijos bendruomenės vardu sveikino seniūnė Dalia Rudienė, o dainuojant „Ilgiausių metų“ armonika pritarė ansamblio „Artuma“ vadovė Vida Gončiarova.
Pasakodama apie save, ilgaamžė Aniceta sakė, kad tikrasis jos gimtadienis yra liepos 27-oji, iškart po Oninių. Gimimo liudijime prieš devynias dešimtis metų buvo padaryta klaida – gimimo diena įrašyta savaite anksčiau – liepos 21-ąją, bet moteris dėl to nesikremta. Yra puiki proga gimtadienį švęsti du kartus per metus arba net visą savaitę.
Vyras piršosi du kartus
Aniceta gimė Plungės rajone, Šimonių kaime. Šeimoje augo šeši vaikai, būsima ilgaamžė buvo iš jų antroji.
„Gyvenimas nebuvo lengvas. Tėvai daug žemės neturėjo, tik du hektarus ir savą trobelę, todėl eidavo tarnauti pas ūkininkus“, – pasakoja Aniceta apie vaikystę.
Baigusi tris mokslo skyrius, ji irgi ėjo uždarbiauti pas ūkininkus, kol vieną dieną į namų duris pabeldė piršliai. Tačiau tąkart Anicetą, dar nepilnametę, užstojo jos mama, kuri griežtai pasakė netikėtiems svečiams, kad šie eitų šalin, iš kur atkeliavę, – dukra dar per jauna kurstyti šeimos židinį.
Prisimindama tuos laikus, Aniceta nusišypso. Jos būsimas vyras buvo itin kantrus bei užsispyręs. Po kelerių metų jis, kur buvęs kur nebuvęs, vėl su piršliais atvyko į tą patį kiemą ir vėl paprašė dukters rankos bei širdies. Tąkart piršlybos nenuėjo veltui.
„Po kurio laiko aš paklausiau jo, kodėl taip pristojo ir kartą jau išvarytas vėl atvyko į tuos pačius namus pirštis“, – pasakoja Aniceta.
Vyras atsakęs, jog jau turėjo laiko stebėti apylinkės merginas ir ją vakaruškose, ir supratęs, kad geresnės nerasiąs.
Laimę kūrė nepažįstamame krašte
Atšokę vestuves Baltmiškiai apsigyveno pas Petro tėvus. Ilgai ten jie neužsibuvo, nes šeimoje buvo daug vaikų, Petro brolių bei seserų, tad jaunai šeimai stigo vietos. Išgirdę iš kaimo žmonių, kad Klaipėdos krašte yra daug tuščių sodybų, abu nusprendė palikti gimtinę ir vykti laimės ieškoti į nepažįstamą kraštą.
Taip ir atsitiko, kad pirmaisiais namais tapo Venckuose surasta sodyba. Čia įsikūrusi jauna šeima pradėjo dirbti įvairius darbus, pamažu prasigyveno. Vėliau Vilkyčiuose Aniceta su Petru nusipirko kitą sodybą, kurioje ir dabar dienas leidžia ilgaamžė, o jai savo šilumą ir rūpestį kasdien skiria kaimynystėje gyvenantis anūkas Vytas Dargužas su žmona Jurgita.
Baltmiškių šeimoje užaugo dvi dukros ir keturi sūnūs, tad šiandien ilgaamžė jau džiaugiasi ir gausiu būriu anūkų bei proanūkių. Paminėti močiutės jubiliejų į sodybą, apsuptą gėlėmis, užsuks po kraštą pasklidę vaikai, anūkai, o su jais – ir proanūkiai.