„Gyvenau gerai, man nieko netrūko, visi mane mylėjo“, – sako 90-ies metų jubiliejų lapkričio 10 dieną atšventusi traksėdiškė Marijona Sirutavičienė. Artimųjų rūpesčiu ir gyvenimu besidžiaugianti senjorė stebina šviesiu protu, gera atmintimi, optimizmu.
Kad stipri sveikata neapleistų, kad dienos būtų kupinos džiaugsmo ir laimės, jubiliatei linkėjo ją aplankę svečiai – Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Lina Ozgirdaitė.
Dirbo laikrodžių muziejuje
Marijona gimė Veiviržinuose (Klaipėdos r.), šeimoje augo keturi vaikai. Jos tėtis buvo kalvis, o mama šeimininkavo namuose. Marijona džiaugėsi, kad jos tėvai labai mylėjo savo vaikus.
Ilgaamžės išsilavinimas – nebaigtas aukštasis mokslas. Marijona suskaičiavo turinti 43 metų darbo patirtį. Jos darbo karjera prasidėjo kolūkyje, vėliau raštinga mergina pradėjo dirbti kontoroje, dar vėliau Veiviržėnų bibliotekos vedėja.
Po santuokos su Antanu Sirutavičiumi šeima išsikėlė gyventi į Klaipėdą. Uostamiestyje Marijona ilgą laiką dirbo laikrodžių muziejuje, kadrų skyriuje. Dirbo ten ir būdama pensijoje.
Su vyru juodu gerai sutarė, tačiau vaikų nesusilaukė. Marijona anksti tapo našle ir antrą kartą savo gyvenimo su kitu vyru nesujungė.
Patinka skaityti
Į Šilutę Marijona parsikraustė prieš 20 metų, jau būdama pensijoje. Čia gyveno daug jos giminių, tad ji atsikraustė arčiau jų. Marijonos seserys jau mirusios, tačiau netoliese gyvena jų vaikai, anūkai, kurie giminaite labai rūpinasi. Galbūt jų rūpestį senolė jaučia todėl, kad anskčiau ir pati rūpinosi seserų vaikais.
„Visi mane myli, padeda. Tikrąją gimtadienio dieną dėl sveikinimų gausos negalėjau nuo telefono atsitraukti“, – sako Marijona.
Laisvu metu senolė žiūri televizorių, skaito, rašo. Nuo jaunų dienų ji mėgsta poeziją. Svečiams ji padeklamavo eilėraštį, kurį perskaitė būdama 21 metų, važiuodama į Vilnių traukiniu.
Senjorė didžiuojasi, kad gyvenime nei gėrė, nei rūkė, stengėsi nepasiduoti blogoms mintims. Pabaigai ji pacitavo Antikos laikų filosofo Senekos žodžius: „Žmogui gyvenimas duotas tik vieną kartą, tik su mirties sąlyga, į kurią einame visi, tik skirtingu laiku“.