92 metų šilutiškės raginimas: „Kalbėkimės ir rašykime vieni kitiems laiškus“

lady-2811666 960_720Sekmadienį, spalio 1-ąją, minėjome Pagyvenusių žmonių dieną. Galbūt tą dieną mūsų senoliai pajuto didesnį aplinkinių dėmesį, bet dažniausiai pagyvenę žmonės jaučia bendravimo stoką, vienišumą.

Štai kaip vienatvę veja garbaus amžiaus šilutiškė Lina Daukšaitė, neseniai parašiusi laišką „Šilutės naujienoms“:

Esu „Šilutės naujienų“ laikraščio skaitytoja nuo pat 1-ojo numerio.

Rugsėjo 22 dienos laikraščio žinutė „Rašykite laiškus“ paskatino mane parašyti pritariant tai minčiai. Ir pasidžiaugti, nes laiškas dabartiniu metu yra tikrai retas svečias daugelio namuose.

O aš jau du mėnesiai gaunu laiškus iš visai nepažįstamo asmens iš Kelmės rajono.

Tai – paprastas kaimo gyventojas, taip pat vienišius. Jam – 96 metai, o rašo puikiai. Daugiausia – apie savo, savo tėvų gyvenimus. Tai buvęs kolūkietis, vėliau – laiškanešys.

Man parašyti jį paskatino, kai perskaitė mano eilėraštį „Laiškai“ (tikriausiai, „Bičiulystės“ laikraštyje, nes aš ten nemažai rašiau). „Laiškai“ jam labai patiko, todėl, nežinau, kokiu keliu, jis susirado mano adresą ir telefono numerį.

Pirmiausia paskambino, prisistatė ir viską paaiškino, o kartu pareiškė norą gauti mano poezijos išleistų knygelių.

Gaila, aš turiu tik po vieną egzempliorių visų trijų savų knygelių. Visi kiti eilėraščiai parašyti jau tik storuose sąsiuviniuose.

Knygų daugiau nebeleisiu, o eilėraščius vis dar rašau… Ir dabar, savo 92 metų gimtadienio proga, parašiau (žiūr. eilėraštį „Te prisiglaus“).

Aš pasiunčiau jam jau tris laiškus, turtingus eilėraščių, o iš jo gavau du laiškus. Ir keletas telefoninių pokalbių buvo – tai pradžiugina vienišumo dienas abiems. Todėl kviečiu visus, ypač – vyresnio amžiaus žmones: rašykit laiškus ir bus laukimo džiaugsmo, nes laukti – taip pat džiaugsmas.

O mano naujam bičiuliui patikęs eilėraštis ir yra laiškų tema. Jis parašytas jau gana seniai. Štai jis:

Laiškai

Laiškai, laiškai – prisiminimų uostas,
Privalome retkarčiais stabtelti jame,
Kad pasipildytų širdis prisiminimais,
Kas buvo miela, šventa ar skausme.
 Turiu aš laišką draugo, išplaukiančio toli.
Jis prašo palinkėti gero vėjo,
Truputį džiaugsmo, meilės trupinių –
Tų, kurie jau nubyrėjo,
 Švelnaus ilgesio, šviesių prisiminimų
Apie vasaras ir gruodą baltą,
Apie rudenyje čežančius lapus –
Juk išvykus širdyje bus šalta…
 Neprisimenu, ką parašiau aš jam –
Po tiek metų ką beprisiminsi…
Bet tikriausiai buvo žodžiai šie:
– Kitą šildyki šiltu žodžiu,
O nuo jų ir pats sušilsi.

„Šilutės naujienų“ redakcija dėkoja p. Linai už laišką, eilėraščius ir skatinimą, kad visi kuo daugiau bendrautų.

Tikrai smagu gauti ranka rašytus laiškus, verta rasti laiko juos parašyti bičiuliams ir taip juos pradžiuginti.

Be to, primename, kad mūsų kraštiečio, buvusio šilutiškio Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas vykdo socialinį projektą „Sidabrinė linija“. Tai nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga garbaus amžiaus žmonėms, suteikianti reikiamą pagalbą ir informaciją. „Sidabrinė linija“ (tel. 8 800  80020) siūlo garbaus amžiaus žmonėms draugystės paslaugą, t.y. galimybę turėti „telefoninį draugą“, kuris reguliariai paskambins pasidomėti, kaip sekasi, paklaus, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlys pagalbos.

Projekto iniciatoriai kviečia savanoriškoje veikloje dalyvauti visus, kurie neabejingi vienišų ir atskirtyje gyvenančių garbaus amžiaus žmonių bendravimo poreikiui. Kviečia pasidalinti kontaktais tų, kurie mėgsta kalbėtis, tačiau neturi kam pasakyti „labas rytas“ ar palinkėti labos nakties, neturi kam pasiguosti, su kuo pasitarti ar pasidalinti dienos džiaugsmais. „Sidabrinės linijos“ pašnekovai laukia galimybės paskambinti ir pasikalbėti.

 Te prisiglaus

Baigės vasara, lietinga ir vėjuota.
Vėl – rugsėjis, vėl šalna bučiuos klevus,
Lapai, krisdami spalvoti,
Suskaičiuos mano metus.
 Vėrinys dar pailgėjo,
bet širdy  sunkumo nejaučiu,
Metų turtas – mano džiaugsmas:
Jau – devyniasdešimt du!
 Nešiau žiburį šviesos ir meilę žodžiui,
Dovanotą man dangaus.
Tai, kas kitų širdis džiugino ir guodė,
Te šviesiais prisiminimais prisiglaus.
 Gyvenimas – lyg saulės blyksnis,
Kasdien kažko prasmingo ir gero tikies,
Bet tai, kas kam lamta, kas duota, –
Nepakeičiamas dėsnis lemties…
(2017-09-19, Šilutė)