„Taip jau Dievulis užplanavo, kad tokio ilgo amžiaus sulaukiau“, – sako spalio 2-ąją 95-erių metų jubiliejų atšventęs Petras Stasytis.
Spiečių kaime gimęs, Ciparių kaime gyvenęs senolis ir dabar dienas leidžia Žemaičių Naumiesčio apylinkėse – ant ežero kranto esančioje senjorų rezidencijoje. Jis atskleidžia, kad norint ilgai gyventi visame kame reikia jausti saiką.
Vaikai dažnai aplanko
Ilgaamžis sako, kad jo vaikystė buvo gera, šeimoje augo penki broliai. „Tėvų labai mylimas buvau, į mokyklą ėjau“, – nerūpestingas vaikystės dienas prisimena jis. Bet paskui gyvenimas pablogėjo – atėjo karas. Petras nėjo nei į kariuomenę, nei į mišką – slapstėsi. „Norėjau gyventi“, – atsidūsta jis.
Būsimą žmoną Bronę sutiko kaimo šokiuose, vedė būdamas 23-ejų. Užaugino tris dukras ir du sūnus.
Pirmoji dukra yra mirusi, antroji Ona gyvena Stoniškiuose, o jauniausia Genutė Vilniuje dirba slaugytoja. Sūnus Jonas gyvena Meškinėje, o kitas sūnus Petras – čia pat, Vanagių kaime. Jis tėtį dažnai aplanko.
Senolis jau nebesuskaičiuoja visų savo anūkų ir proanūkių. „Pribirę daug gražių tokių vabaliukų“, – šypsosi jis ir priduria, kad visų vaikų yra mylimas.
Už sąžiningą darbą gavo medalį
P.Stasytis didžiuojasi, kad 42 metus išdirbo viename darbe – sanitaru Veterinarijos tarnyboje. Sako, kad taip gerai šį darbą išmanęs, jog sugebėdavo dirbti gydytojo darbus. Turėjo jis galimybę siekti ir gydytojo išsilavinimo, tačiau mokytis nestojo dėl šeimyninių aplinkybių.
Prisimena, kad žmonės vis į jį kreipdavosi prašydami pagalbos. Darbas patiko, juk jei nepatiktų, būtų nedirbęs.
Petras sako, kad visus tuos metus „be juodos dėmės“ išdirbo, todėl buvo apdovanotas medaliu. Visų viršininkų buvo mėgiamas už sąžiningai atliekamą darbą.
Jau treji metai Petras gyvena „Senjorų Eldorade“. Pro langą jis grožisi čia pat esančiu ežeru, kiekvienu metų laiku vis kitokiais atspalviais nusidažančia gamta.
Vietą šiuose namuose jam parūpino jauniausia dukra Genutė. „Visi vaikai turi savo šeimas, darbus ir rūpesčius. Kur tu geriau berasi – čia ir į lauką išveža kiek nori, o tvarka – auksinė“, – apie dabartinį savo gyvenimą pasakoja jis.
Televizoriaus senolis nelabai nori žiūrėti, nes akys pavargusios. Petro kambariokas Česlovas yra knygų mėgėjas, todėl vis jam ką nors paskaito. Gerai jie sutaria.