95-metį švenčianti gorainiškė šmaikštauja iš lovos nekilsianti…

ramanauskiene 95mete gorainiaiIr prie 100 metų sukakties artėjantis bei ištisą penkmetį jau prie lovos prikaustytas žmogus gali išlaikyti šviesų protą, ramų charakterį ir dalinti aplinkiniams optimizmo ir humoro užtaisą. Geras to pavyzdys yra Vainuto seniūnijos Gorainių kaime gyvenanti Bronė RAMANAUSKIENĖ.

95-metį švenčiančią močiutę prieš savaitę sveikino gausus artimųjų būrys bei Vainuto seniūnijos atstovai.

Visi namų rūpesčiai teko vienai

Jau ketvirtį amžiaus B.Ramanauskienė gyvena dukros Angelinos ir žento Petro Beitų namuose.

Artimieji pasakoja, jog mama gimė 1919 m. tuometiniame Telšių valsčiuje, mažažemio ūkininko šeimoje. Buvo vyriausia, tad jai teko ir daugiausia sunkių darbų talkinant tėvų ūkyje. Per tuos darbus mažai ir mokslo ragavo – vos tris žiemas lankė pradžios mokyklą, nes kitu metu tarnavo pas turtingesnius.

Būdama 20-ies Bronė tekėjo už toje pačioje apylinkėje gyvenusio 9 metais vyresnio Antano, su juo atvažiavo į Šilutės rajoną, įsikūrė Juknaičiuose. Čia gimė ir visos 6 poros atžalos – dvi dukros ir keturi sūnūs.

Bet neilgai abu sutuoktiniai rūpinosi namais – dar jaunas būdamas Antanas, pakirstas ligos, atgulė ant patalo, tad ant Bronės pečių gulė sunkus darbas tuometinėse tarybinio ūkio fermose, visi namų ūkio rūpesčiai, vaikų auginimas ir rūpestis, kaip juos išlaikyti, iš ko mokyti.

Jau pusšimtį metų senolė našlauja.

Vaikai prisimena, jog namuose neretai net ir duonos pritrūkdavo, o kad nereikėtų pirkti žaislų, eidama namo mama jiems pririnkdavo gražesnių akmenėlių…
„Ir juodo, ir balto, ir šilto, ir šalto matė mūsų mama“, – sako dukra Angelina.

Artimuosius džiugina gera nuotaika ir ramybe

Artimųjų ir svečių klausiama, iš kur sėmėsi stiprybės pakelti tiek vargo, Bronė ir šiandien atsako savo pamėgtu, ramybę skleidžiančiu posakiu: „Visa mano jėga ir stiprybė buvo dėl to, kad aš blogų žmonių ir blogo darbo nesutikau“.

Jau ketvirtį amžiaus Bronė gyvena dukters Angelinos šeimoje Gorainių kaime. 5 metus ir atvykusi į Gorainius ji dirbo fermose melžėja. Tik palaužta skaudžių netekčių – kuomet palaidojo dukrą, sūnų ir du anūkus – darbo atsisakė.

Artimieji žavisi mamos skleidžiama ramybe, šiluma ir neišsenkančiomis humoro atsargomis. „Gal todėl ji tokia, kad labai myli visus žmones ir mėgsta juokauti. Todėl ir man lengva ją prižiūrėti, aš galiu ramiai dirbti, nes išleisdama į darbą mama nuolat sako, jog jai viskas yra gerai, jog tik mes turime save saugoti“, – mano dukra Angelina.

Jau 5 metai iš lovos nebepakylanti senolė ypač šmaikščiai atsako savo gausiam 10 anūkų ir 12 proanūkių būriui, kuomet šie suvažiavę linksmai paragina: „Močiute, ko tu čia guli, kelkis“. „Jei aš atsikelsiu – žentas darbo duos, tai verčiau jau gulėsiu…“ – atšauna Bronė.

Šiandien pagrindinis Bronės sielos penas yra Marijos radijas, kurio ji mėgsta klausytis.

Jubiliatė labai džiaugėsi ir sulaukusi sveikintojų iš Vainuto: atvyko seniūnas Vitalijus Mockus, socialinio darbo organizatorė Marta Miliauskienė, „Caritas“ atstovė Marytė Juškevičienė, klebonas Dainoras Židackas, taip pat Gorainių kaimo seniūnaitė Salomėja Pakalnienė. Svečiai linkėjo ir toliau neprarasti geros nuotaikos ir optimizmo bei pasižadėjo atvykti į dar garbingesnį jubiliejų po 5 metų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.