Jeigu Šilutės kultūra nebeįsivaizduojama be rašytojo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann, gimė 1857 m. Macikuose, mirė 1928 m. Berlyne, Vokietija), praturtinusio pasaulinę literatūrą ir kūriniais apie lietuvininkų gyvenimą, tai Rusnė turi savo garsią rašytoją, prieškario kultūros nešėją Šarlotę Kaizer (Charlotte Keiser, gimė 1890 m. Rusnėje, mirė 1966 m. Oldenburge, Vokietija).
Didžiajai daugumai literatūros mylėtojų rašytojos, poetės ir dailininkės Š.Kaizer vardas ir kūryba nėra žinomi. Ji iki 6-erių metų gyveno Rusnėje, o vėliau, iki 1940-ųjų, buvo dažna viešnia gimtinėje. Š.Kaizer gyveno ir dirbo ne taip toli nuo Rusnės – Tilžėje. Rašytojos romanuose, novelėse, apsakymuose apstu sąsajų su Rusne, Minge, Kintais. Gimtinė jos kūrybai teikė didžiulį kūrybinį įkvėpimą. Š.Kaizer kūriniai lig šiol buvo nepelnytai pamiršti, o gal net neatrasti, nes nė vienas kūrinys nebuvo išverstas į lietuvių kalbą.
Situaciją ištaisė Šilutės rajono bendruomenių sąjunga, kartu su partneriais – Salos etnokultūros ir informacijos centru ir Šilutės muziejumi pirmą kartą lietuvių kalba išleidę Š.Kaizer knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“. Leidybinis projektas „Šarlotė Kaizer sugrįžta į gimtinę“ gavo LR Kultūros tarybos finansavimą.
Nepelnytai pamiršta
Penktadienį vykusiame naujos knygos pristatyme Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė sakė, kad įstaiga saugo tris Š.Kaizer knygas vokiečių kalba, nors jos autorinių knygų
– romanų, novelių, apsakymų, poezijos, dainų su jos sukurtomis melodijomis – yra kur kas daugiau.
Š.Kaizer kūryba buvo vertinama Vokietijoje. Prieškario metais ji buvo Herderio premijos laureatė, o 1966 metais jai buvo suteikta Rytprūsių kultūros premija. Tačiau mūsų krašte rašytoja liko nežinoma tik dėl to, kad jos kūriniai nebuvo išversti į lietuvių kalbą.
B.Servienės nuomone, Š.Kaizer taip ir būtų likusi užmarštyje, jei ne Šilutės H.Zudermano klubo pirmininkė Dana Junutienė. Vienos iš klubo leistų knygos pristatymų metu ji užsiminė, kad Šilutės kraštas išaugino ne tik pasaulinio lygio rašytoją H.Zudermaną. Nemažiau turtingi yra ir rusniškiai, nes turi savo krašto rašytoją Š.Kaizer, kurią jiems patiems reikia susigrąžinti į kultūrinį gyvenimą.
Rado bendraminčių
Nuo tada daugiau nei dešimtmetį B.Servienei kirbėjo mintis, kad reikia sugrąžinti Š.Kaizer kūrybą į gimtinę dabar čia gyvenančių žmonių kalba. Tačiau tokių idėjų įgyvendinimui reikia bendraminčių. Jų radosi.
B.Servienė minėjo žmones, kurie per tą laikotarpį padėjo visuomenei įsitikinti, kad mūsų kraštui svarbi Š.Kaizer kūryba. Bendromis jėgomis rusniškiai ir jų pagalbininkai nustatė namą, kuriame prabėgo rašytojos vaikystė. Dabar tai – Šyškrantės kaimo 1 namas. 2013 metais ant jo pakabinta paminklinė lenta.
Beje, tų pačių metų vasarą įvyko ir susitikimas su Šilutės rajono bendruomenių sąjungos pirmininke Marijona Janavičiene, kuri tuoj pat pradėjo kurti planus, kaip rašytojos kūrybą padaryti žinomą ir mūsų krašto skaitytojui. Taip gimė leidybinis projektas „Šarlotė Kaizer sugrįžta į gimtinę“.
Atlikta daug darbų
M.Janavičienė džiaugėsi, kad iš Lietuvos kultūros tarybos gautų lėšų – 10 000 litų – užteko pasirinktos knygos vertimui į lietuvių kalbą, maketavimui, 1000 egzempliorių leidybai bei projekto įgyvendinimo organizaciniam darbui.
M.Janavičienė dėkojo savo darbuotojams ir ypač projekto vadovei Ilonai Dulkytei, kuriai teko visas organizacinis projekto įgyvendinimo krūvis.
Pasak M.Janavičienės, prie sumanymo įgyvendinimo daug prisidėjo ir Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, kuri ne tik sutvarkė knygos leidybos autorinius dokumentus, bet ir rekomendavo puikią germanistikos literatūros žinovę, vertėją Ireną Tumavičiūtę.
Vilnietė I.Tumavičiūtė, atvykusi į knygos pristatymą, dėkojo, kad jai buvo suteikta proga prisidėti prie Š.Kaizer kūrybos sugrąžinimo į gimtinę. Ji prisipažino, kad iki jai paskirtų pareigų buvo girdėjusi tik rašytojos vardą ir pavardę, tačiau jos kūrybos nebuvo skaičiusi.
I.Tumavičiūtė siūlė rusniškiams saloje pastatyti paminklą Š.Kaizer atminimui. Juk Vilniuje už valdiškas lėšas yra pristatytų paminklų ir daug mažiau savo kraštui nusipelniusiems žmonėms nei Š.Kaizer.
Apie kūrybą
Š.Kaizer knygos „Tėviškės namų ir sodybų aidai“ pristatymą pradėjo Rusnės aktorė Daiva Plikšnienė, pristačiusi monospektaklį iš Š.Kaizer kūrybos. Šio spektaklio premjera įvyko 2013 metais, kai buvo 
atidengta paminklinė lenta ant rašytojos vaikystės namo. Tada žydinčiame Š.Kaizer vaikystės sode aktorės lūpomis pirmą kartą rašytoja prabilo rusniškiams lietuviškai.
B.Servienė džiaugiasi, kad senojo namo dabartinė šeimininkė Vilija Golovčenkienė išsaugojo autentiškas namo langines ir jas perdavė Salos etnokultūros ir informacijos centrui. Muziejininkai planuoja šias langines ir Š.Kaizer knygas eksponuoti atnaujintame pastate (dabar jis remontuojamas), į kurį persikels Salos etnokultūros ir informacijos centras. Čia bus įrengta žymiems rusniškiams skirta ekspozicija.
Vertingas autentiškas Š.Kaizer knygas, nupirktas Vokietijos antikvariatuose, rusniškiams atvežė kraštietė Edda Fricke, kuri labai domisi mūsų krašto istorija, ypač – garsiu prieškario Rusnės vaistininku
Kiteliu. E.Fricke antikvariate rado 1962 m. išleistą Š.Kaizer knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“, 1920 m. išleistą šios autorės dainų tekstų ir natų knygelę.
Išversti į lietuvių kalbą pasirinkta knyga „Tėviškės namų ir sodybų aidai“, nes kūriniai yra apie Pamario žmones, be to, autorė pati savo apsakymus iliustravo.
Rusniškiai porą lietuviškos Š.Kaizer knygelės egzempliorių būtinai išsiųs savo pagalbininkei E.Fricke.
Visi knygos pristatymo dalyviai irgi gavo dovanų po naująjį leidinį.
B.Servienė ir kiti, anksčiau paskaitę Š.Kaizer knygą „Tėviškės namų ir sodybų aidai“, sakė, kad apsakymai pasižymi aiškia ir paprasta autorės kalba. Net sunku patikėti, kaip autorė sugeba tokias sudėtingas žmonių tarpusavio santykių situacijas išdėstyti tokiuose trumpuose apsakymuose. Autorės kalba turtinga patarlių ir priežodžių, be to, akivaizdu, kad ji nestokoja sveiko humoro. Apsakymai persunkti pozityvumu, išaukštinta dora, pareigingumas, asmens laisvės bei ištikimybės principai.