Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos kultūrinėje palėpėje eksponuojama Klaipėdos krašto fotomenininko Alfonso Budvyčio (1949-2003) retrospektyvinė paroda „Iškalbinga tyla“. Šilutės bendruomenė gali pamatyti didžiąją dalį – 19 originalių darbų iš 34 šio ciklo parodos darbų.
Tyla ir kalbėjimas, menas ir laisvė, fotografija ir laisvė. Laisvė kurti, judėti, laisvė kalbėti ne tik žodžiais. Šios vertybės skatino kurti ir fotomenininką A.Budvytį. Simboliška, kad apie šio menininko darbus kalbėta Laisvės gynėjų dieną bibliotekoje vykusiame parodos atidaryme bei susitikime su parodos kuratore, menotyrininke Danguole Ruškiene.
Renginio viešnia, kalbėdama apie A.Budvyčio gyvenimą ir kūrybą minėjo, kad tai tragiško likimo žmogus, jautriai išgyvenęs sovietmetį. Savo kūryboje jis ieškojo temų, išraiškos formų, to, kas nesusiję su tuometine santvarka ir paradiškumu. Fotografiją jis kūrė ypač subtiliai ir atsakingai. A.Budvytis laikomas maištingu pačioje Lietuvos fotografijoje, su kolegomis fotografais Vytautu Balčyčiu, Algirdu Šeškumi ir Remigijumi Pačėsu 1980 metais surengęs savo debiutinę grupinę parodą, išsiskyrė novatoriškumu.
Anot menotyrininkės, A.Budvytis – originali asmenybė, santūrus menininkas, kuriam savo mintis ir požiūrį lengviau išreikšti vaizdu nei žodžiu. Gyvenimo esmės jis ieškojo paprastuose kasdieniuose dalykuose, savo aplinkoje, gilinosi į paprasto žmogaus asmenybę, uždarą ir intymų jo pasaulį. Viską, ko jam reikėjo kūrybai, rado šalia savęs. Jis fiksavo tuos žmones, kuriuos sutiko, su kuriais suvedė likimas, bendra patirtis, jausmai, fiksavo prašalaičius, tuos, kuriuos pamatė. Gal tik akimirką, vos atsigręžęs.
Savo fotografijose jis fiksavo nereikšmingus įvykius ir bandė perteikti to meto nuotaiką. Jam fotografija – sritis, kurioje jis galėjo išreikšti savo pojūčius, tai, ką mato ir galvoja. Menininkas priskirtinas tiems kūrėjams, kurie ilgai brandina idėją, dar ilgiau ieško sprendimų jai materializuotis, atkakliai siekia to rezultato, kuris buvo užprogramuotas mintyse, ieškant vaizdo, minties ir spalvos santykio. Būtent to vienintelio, kurio reikia. A.Budvyčio fotografijos pasaulis – labai asmeniškas, bet kartu – atviras ir gaivalingas. Kartais šiek tiek ironiškas, visada maištingas. Jo fotografija neneigia, yra meditatyvi, netrukdo susikaupti, o užfiksuota akimirka teikia erdvės apmąstymams.
D.Ruškienė akcentavo, kad A.Budvyčio darbuose svarbu spalvos, tonavimai, viražai. Ši paroda keičia spalvas, gali atrodyti nuobodoka,tačiau keičiantis kontekstui, gyvenimui, realybei ir vertybėms, keičiasi ir ji pati savaime. Joje neaptiksime jokios kritikos, vien švelnią melancholiją, susimąstymą, nuoseklų, atidų ir gilų, aplinką tiriantį žvilgsnį. Ji kalba savaip – kalba tyla.
A.Budvytis nepagrįstai užmirštas kūrėjas, palikęs svarų pėdsaką Lietuvos fotografijos istorijoje. Apie tai bylojo ir parodos pristatymo metu parodytas laidos įrašas „Kūrybos metas. Pakeisti realybę… Fotografas A.Budvytis“ (autorė Dalia Kutavičienė, iš LRT archyvo).
Kviečiame apsilankyti parodoje „Iškalbinga tyla“, kuri veiks iki vasario 11 d.