Rugpjūtį Lietuvą nusiaubusi audra savaime nėra klimato kaitos padarinys, tačiau klimato pokyčiai gali sudaryti palankesnes sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems ekstremaliems reiškiniams. Kylanti temperatūra, kuri geriausiai atsispindi didėjančioje pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūroje, lems ir didesnį garavimą bei drėgnų oro masių dažnesnę advekciją į netropines platumas.
Lietuvoje gali daugėti retų, tačiau itin intensyvių kritulių, galinčių sukelti staigius potvynius, žemės ūkio naudmenų ar urbanizuotų teritorijų užtvindymus. Kylanti temperatūra lems tokius reiškinius, kaip perkūnijos, kruša, škvalas bei viesulas.
G. Stankūnavičiaus teigimu, visiškai pasiruošti ekstremaliems reiškiniams nėra įmanoma, bet dalį priemonių galima įgyvendinti. „Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti miškams, pelkėms, natūralioms didžiulė bėda“, – ragino jis. Sengirės, pelkių masyvai ir natūralios pievos padeda reguliuoti drėgmės apykaitą – silpnina sausrų poveikį, švelnina potvynius ir kaupia CO2.
Šių metų vasara Lietuvoje buvo gana įprasta, ypač lyginant su Europa, kur fiksuoti intensyvūs karščiai ir sausros. Dabartiniai modeliai leidžia tikėtis, kad rugsėjis bus artimas normai, bet greičiausiai drėgnesnis nei įprasta. Spalis, bent jau pirmoje pusėje, prognozuojamas šiltesnis ir sausesnis. Viso rudens temperatūros vidurkis turėtų būti didesnis už klimatinę normą, bet skirtumas neviršys 0,5–1 laipsnio C.
Kai kurie signalai leidžia manyti, kad žiema gali būti šiltesnė už daugiametę normą. Vienas tokių veiksnių – stiprėjantis El Ninjo reiškinys, kurio poveikis Europoje pasireiškia su dideliu vėlavimu.
ELTA inf.
