Priedangose trūksta vietų
Pagal nacionalinius planus visos šalies savivaldybės turėtų užtikrinti galimybę priedangose apsaugoti ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų. Šilutės savivaldybėje šiuo metu gyvena 38 181 gyventojas, todėl reikėtų apie 15,2 tūkst. vietų priedangose. Savivaldybės administracijos patvirtintame sąraše kol kas yra 42 priedangos, kuriose numatyta tik 5 960 vietų. Tai sudaro vos apie 15,6 proc. savivaldybės gyventojų. Nežinioje kol kas lieka 24,4 proc. žmonių.
Skaičiai rodo, kad iki keliamo tikslo dar trūksta daugiau kaip 9 tūkst. vietų. Savivaldybės administracija prisipažįsta, kad ieško galimybių plėsti tinklą ne tik Šilutės mieste, bet ir seniūnijose. Yra vertinamos tiek savivaldybei priklausančios patalpos, tiek privačių ar bendrojo naudojimo pastatų rūsiai bei kitos erdvės, kurios galėtų būti pritaikytos gyventojų apsaugai.
Investuojama šimtai tūkstančių
Visi suprantame, kad vien vietų skaičius neužtikrina saugumo. Svarbu, kad priedangos būtų tinkamai parengtos jomis naudotis ekstremalios situacijos metu.
Šiuo metu Šilutės savivaldybėje įgyvendinami projektai, kurių vertė viršija 300 tūkst. eurų. Jie apima 15 priedangų. Darbai finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis.
Priedangose, kaip teigiama Savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Jurkaus pasirašytame rašte, įrengiami elektros generatoriai, tvarkomi evakuaciniai išėjimai, gerinamos vėdinimo ir šildymo sistemos, atnaujinami langai, diegiama gaisro signalizacija, perkamos pirmosios pagalbos ir kitos būtinos priemonės. Kitaip tariant, siekiama, kad pagal paskirtį jos galėtų būti naudojamos ne tik teoriškai, bet ir realios grėsmės atveju.
Ar visi žinos, kur bėgti?
Lietuvos mastu atliktos apklausos rodo, kad nemaža dalis gyventojų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Deja, kaip yra Šilutėje, tikslių duomenų taip pat nėra. Savivaldybės administracija nėra atlikusi specialaus vietinio tyrimo, tačiau pripažįsta, kad gyventojų informavimas yra viena svarbiausių pasirengimo dalių. Informacija apie priedangas skelbiama oficialiais kanalais, seniūnijose, bendradarbiaujama su vietos žiniasklaida.
Gyventojai raginami nelaukti krizės ar pavojaus signalo ir jau dabar pasitikrinti, kur yra jų namams ar darbo vietai artimiausia priedanga. Aktualią informaciją galima rasti savivaldybės skelbiamoje informacijoje bei LT72 platformoje.
Kas būtų evakuojami pirmiausia?
Nors dažnai minima, kad dauguma žmonių nelaimės atveju išvyktų savarankiškai, Šilutės savivaldybėje, kaip teigiama rašte, tokio tyrimo nebuvo atlikta. Todėl savivaldybė orientuojasi į tuos gyventojus, kuriems pagalbos reikėtų labiausiai.
Pirmiausia būtų rūpinamasi žmonėmis su negalia, riboto judumo asmenimis, senjorais, šeimomis su mažais vaikais ir kitomis pažeidžiamomis grupėmis. Evakavimo planuose numatyti transporto ištekliai, evakavimo punktai, galimos kryptys ir atsakingos institucijos.
Savivaldybė administracija pabrėžia, kad krizės metu itin svarbus būtų operatyvus informavimas: gyventojai gautų nurodymus, kur vykti, kokiais maršrutais judėti ir kur kreiptis dėl pagalbos.
Kodėl evakuacijos maršrutai neskelbiami iš anksto?
Vienas dažniausių gyventojų klausimų – kodėl neskelbiama, kur reikėtų vykti karo ar kitos didelės krizės atveju.
Savivaldybės administracija aiškina, kad konkrečios evakuacijos kryptys priklausytų nuo situacijos: grėsmės pobūdžio, pavojingos teritorijos, kelių būklės ir saugumo aplinkybių. Kitaip tariant, maršrutai būtų parenkami pagal konkrečią situaciją, todėl jų paskelbimas iš anksto nebūtų prasmingas.
Be to, karinės grėsmės atveju civilių gyventojų judėjimas turėtų būti derinamas su valstybės gynybos poreikiais, todėl sprendimai būtų priimami koordinuojant veiksmus su atsakingomis institucijomis.
Ruošiasi priimti žmones
Mūsų savivaldybė taip pat stiprina kolektyvinės apsaugos statinių parengtį. Šiuo metu vykdomi pirkimai, kurių metu perkama daugiau kaip 600 sulankstomų lovų ir miegmaišių, plečiamas generatorių tinklas. Šių projektų vertė viršija 30 tūkst. eurų.
Tiesa, dujokaukių ar kitų specialių asmeninės apsaugos priemonių masiniam gyventojų aprūpinimui nenumatyta. Tokios priemonės vertinamos pagal konkrečius poreikius ir funkcijas.
Svarbiausia atsakomybė tenka pačiam žmogui
Nors Savivaldybės administracija kuria infrastruktūrą ir planuoja pagalbos mechanizmus, specialistai pabrėžia, kad kiekvienas gyventojas taip pat turi pasirengti asmeniškai. Savivaldybė nekaupia gyventojų vaistų atsargų ir nesudaro individualių saugumo planų kiekvienam žmogui.
Todėl senjorai, žmonės su negalia, jų artimieji ir visi gyventojai raginami iš anksto pasirūpinti būtiniausiais vaistais, dokumentais, vandens atsargomis ir kitais reikalingais daiktais bei žinoti, kur kreiptis pagalbos nelaimės atveju.
Kol kas skaičiai rodo, kad Šilutės rajonas dar tik pakeliui į nacionalinius priedangų tikslus. Tačiau vykdomos investicijos, plečiamas apsaugos statinių tinklas ir stiprinama civilinės saugos sistema leidžia tikėtis, kad rajono pasirengimas krizėms artimiausiais metais taps gerokai solidesnis.
Projektą dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.
