Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, daugumoje šalies savivaldybių neviešinamų mažos vertės pirkimų skaičius per metus paprastai neviršija maždaug tūkstančio sutarčių. Tačiau 2025 m. Šilutės rajono savivaldybėje tokių sutarčių sudaryta 1 854, o Šilalės rajono savivaldybėje – 1 536. Didelis tokių pirkimų skaičius abiejose savivaldybėse nustatomas kasmet nuo 2023 m. Palyginimui, Vilniaus miesto savivaldybėje neviešinamų mažos vertės pirkimų buvo 1 570, Klaipėdos miesto savivaldybėje – apie 613, o Mažeikių rajono savivaldybėje – tik 178.
Kreipiamasi tik į vieną tiekėją
Išanalizavus 2023–2025 m. savivaldybių viešųjų pirkimų procesus, nustatyta, kad reikšminga dalis pirkimų vykdoma dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Šilalės rajono savivaldybėje vienas pasiūlymas gautas apie 94 proc. visų jos pirkimų, o kai kuriose Šilutės rajono seniūnijose tokie pirkimai sudarė iš esmės visus pirkimus.
STT korupcijos prevencijos specialistai Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybių viešuosiuose pirkimuose nustatė atvejų, kai panašaus pobūdžio pirkimuose nuolat kartojasi tie patys tiekėjai, o pirkimų sumos yra panašios arba net identiškos. Tai kelia riziką, kad didesni pirkimai galėjo būti skaidomi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos apie juos skelbti viešai, taip sudarant galimybę kreiptis tik į vieną tiekėją. Tokiu atveju kiti tiekėjai gali net nesužinoti apie galimybę pasiūlyti savo prekes ar paslaugas. Pavyzdžiui, Šilutės rajone tam pačiam Švėkšnos ugniagesių garažui skirtos metalinės konstrukcijos ir statybos darbai 2024–2025 m. pirkti trimis atskirais pirkimais, kiekvieno jų vertė siekė apie 18 150 eurų, o vienintelis tiekėjas buvo ta pati bendrovė.
Šilalės rajone nustatytas atvejis, kai pirkimų plane buvo numatytas 70 tūkst. eurų vertės atviras konkursas, tačiau pagal tą pačią plano eilutę įvykdyta 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos viešai neskelbta. Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gauta po vieną pasiūlymą. Be to, Šilalės rajono savivaldybės administracija 2024–2025 m. iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 tūkst. eurų.
Tokia praktika sudaro sąlygas pirkimus vykdyti mažiau skaidriomis procedūromis bei riboja galimybes iš anksto kontroliuoti pirkimų poreikio konsolidavimą ir pasirinktos pirkimo procedūros pagrįstumą bei didina riziką, kad tam pačiam tiekėjui gali būti sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti pasikartojančius pirkimus. Tai taip pat gali apsunkinti efektyvaus ir racionalaus savivaldybės lėšų panaudojimo kontrolę.
Palankesnės sąlygos – konkretiems tiekėjams
Nustatyta, kad egzistuoja ir kita rizika – itin detalūs, galimai neproporcingi techninės specifikacijos reikalavimai, galintys sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems tiekėjams. Pavyzdžiui, nustatytas atvejis, kai Šilutės rajono savivaldybė siekė įsigyti tris naujus elektrinius mokyklinius autobusus ir reikalavo juos pristatyti ilgiausiai per du mėnesius. Tiekėjai atkreipė dėmesį, kad tokių autobusų gamyba, komplektavimas ir pristatymas įprastai trunka 6–12 mėnesių. Konkurse dalyvavo tik viena bendrovė, pasiūliusi jau turimus autobusus. Jos nurodyta kaina (714,7 tūkst. eurų) sudarė 99,95 proc. pirkimui skirtos, tačiau viešai neskelbtos sumos. STT vertinimu, trumpas terminas kartu su detaliais techniniais reikalavimais galėjo suteikti pranašumą konkrečias transporto priemones jau turėjusiam tiekėjui.
Panašios rizikos nustatytos ir dar dviejuose šios savivaldybės mokyklinių autobusų pirkimuose, kuriuose taip pat gauta tik po vieną pasiūlymą. Visus tris pirkimus laimėjusios dvi bendrovės yra susijusios per vadovus ir akcininkus, o autobusus abi įsigijo arba ketino įsigyti iš to paties specializuoto pardavėjo Lenkijoje. Tai gali indikuoti išankstinių susitarimų riziką.
Abstraktūs kriterijai – iš anksto numatytam laimėtojui pateisinti
Tarnyba taip pat nustatė, kad dalyje pirkimų laimėtojas buvo renkamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal kokybės kriterijus, apibrėžtus abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui, vertinant pateikto darbų grafiko „logiškumą“, „realumą“, „detalumą“ ar „išsamumą“. Tokiu atveju tiekėjams nėra aišku, už ką bus skiriami balai, o vertintojai gauna plačią subjektyvaus vertinimo laisvę. Dėl to kyla rizika, kad tokie kriterijai gali būti naudojami iš anksto palankiam pirkimo rezultatui formaliai pagrįsti.
Pavyzdžiui, Šilutės miesto stadiono kapitalinio remonto pirkime už „laiko planavimą“ buvo skiriama 15 balų iš 100. Šį kriterijų vertino trys savivaldybės administracijos specialistai – visi jie pirkimą laimėjusiai bendrovei skyrė maksimalų balą, tačiau vertinimo anketose nenurodė jokių tokio vertinimo argumentų.
Visagine, vykdant statybos darbus, apėmusius ir kalno formavimą, fiksuotos kainos sutarties vertė išaugo nuo maždaug 645 tūkst. iki 909 tūkst. eurų. Konkurse dalyvavo dešimt tiekėjų, o laimėtojo pranašumą nulėmė mažiausia kaina. Savivaldybė kainos didinimą siejo su tuo, kad iš numatyto grunto kalno nepavyko įrengti pagal projekto reikalavimus. Tačiau klausimų dėl grunto tinkamumo savivaldybės pirkimo komisijai kilo dar prieš patvirtinant konkurso sąlygas.
STT vertinimu, nepakankamai pagrįsta, kodėl šios rizikos negalėjo būti įvertintos iš anksto. Kai reikšmingi papildomi darbai ir jų kaina nustatomi jau po konkurso, kiti tiekėjai nebeturi galimybės dėl jų varžytis. Dėl to kyla rizika, kad konkursas laimimas mažesne kaina, o vėliau sutartis pakeičiama rangovui palankesnėmis sąlygomis.
Atsižvelgiant į nustatytas galimas korupcijos rizikas, STT pateikė Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybėms bei Visagino savivaldybei antikorupcinio pobūdžio pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų organizavimo proceso tobulinimo. Šios savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Renata Keblienė, Komunikacijos skyriaus viršininkė, atstovė žiniasklaidai Specialiųjų tyrimų tarnyba