„Nepritarti Vilkyčių seniūnijos steigimui…“ – tokį sprendimo projektą savivaldybės politikams komitetuose šią savaitę pateikė Savivaldybės administracija, vadovaujama Sigito Šepučio, nors didžioji dalis vilkytiškių ir aplinkinių kaimų gyventojų oficialiai organizuotoje apklausoje yra pareiškę nuomonę, jog nori savarankiškos seniūnijos.
Pažadai steigti naują seniūniją nuolat skambėjo visą pusmetį vykusių savivaldos rinkimų lyderių „tvarkiečių“ kalbose. Todėl dabar opozicijos politikai ragina išrinktuosius sukaupti drąsą ir prisipažinti, kad lengvai žarstyti nepagrįsti pažadai steigti naują Vilkyčių seniūniją buvo tik rinkimų kampanijos triukas, ir atsiprašyti apgautų rinkėjų.
Linki laukti geresnių laikų
Savivaldybės Tarybos nurodymu Vilkyčių seniūnijos steigimo ekonominį – finansinį vertinimą atliko Savivaldybės administracijos direktoriaus S.Šepučio sudaryta darbo grupė, kuri pradėjo dirbti nuo š.m. balandžio 23 dienos.
Kažkodėl politikams neatėjo į galvą elementari mintis tokį vertinimą atlikti iki apklausos, į kurią Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo pakviesti vasario 20-22 dienomis.
Apklausa paskelbta neturint ekonominių skaičiavimų, ir žmonės, sugundyti svajoti apie savą savivaldą, labai palaikė naujos seniūnijos steigimo idėją: „Taip“ naujai seniūnijai ištarė 340 (78,9 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių, „Ne“ – 91 (21,1 proc.).
Nežinia, ką minėta darbo grupė veikė tiek ilgai, kad tik dabar paviešinti ekonominiai – finansiniai skaičiavimai. Bet jie beveik nesiskiria nuo informacijos, kuri buvo žinoma ir anksčiau – steigti naują seniūniją Šilutės rajono savivaldybei yra per brangu.
Darbo grupė pateikė naujos kadencijos savivaldybės politikams tokius Vilkyčių seniūnijos steigimo kaštus: Vilkyčių seniūnijos įkūrimo išlaidos (buveinės kūrimas ir įrangos pirkimas) – 222,3 tūkst. eurų (apie 768 tūkst. litų); metinės Vilkyčių seniūnijos išlaikymo išlaidos (darbo užmokestis, Sodra, išlaidos gatvių apšvietimui, sanitarijai, kanceliarinės prekės) – 76,9 tūkst. eurų (apie 266 tūkst. litų). Seniūnijos įkūrimo ir išlaikymo išlaidos pirmaisiais metais siektų net apie 300,0 tūkst. eurų (daugiau kaip milijoną litų).
Papildomas argumentas, kodėl Savivaldybei steigti dar vieną seniūniją per brangu: 2015 m. rugpjūčio 1 d. Savivaldybės skola buvo 11,797 mln. eurų; biudžeto pajamų planas vykdomas 98,8 proc., t.y. negauta 261,5 tūkst. eurų pajamų.
Seniūnijos steigimo entuziastams ir politikams, kuriems galimai liks nuoskauda, kad neišsipildė jų svajonės ir pažadai, Savivaldybės administracija suteikia viltį – sprendimo paaiškinamajame tekste yra sakinys: „Pasikeitus biudžeto sudarymo metodikai, pagerėjus Savivaldybės finansinei padėčiai, Vilkyčių seniūnijos steigimo klausimą būtų galima svarstyti pakartotinai“.
Reikalauja politinės atsakomybės
Savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir finansų komitete svarstant klausimą dėl Vilkyčių seniūnijos steigimo ir administracijos parengto verdikto – nesteigti seniūnijos, kilo diskusija dėl politinės atsakomybės.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikas Zigmantas Jaunius klausė, kas prisiims politinę atsakomybę. Jis sakė, kad nuo seniūnijos steigimo vajaus pradžios konservatoriai ir jų politikos partneriai liberalsąjūdiečiai nuosaikiai vertino tokią iniciatyvą ir nežadino vilkytiškių vilčių, kad reikia steigti naują seniūniją.
„Iškart situaciją vertinome taip, kaip dabar kelis mėnesius dirbusi darbo grupė. Nemėtėme nepagrįstų pažadų ir nemelavome rinkėjams“, – sakė J.Jaunius. Pasak jo, „tvarkiečiai“ – LR Seimo narys Kęstas Komskis, meras Vytautas Laurinaitis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikas Virgilijus Pozingis dabar turėtų prisiimti politinę atsakomybę, kad rinkimų kampanijos metu klaidino žmones, žadėdami po rinkimų steigti seniūniją.
Dabar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis V.Pozingis bandė išsiginti, neva jis niekada nėra žadėjęs steigti Vilkyčių seniūniją. Tačiau Z.Jaunius greit V.Pozingį nutupdė, pasiūlęs dar kartą pasiklausyti savo kalbų, sakytų prieš rinkimus Šilutės TV laidose…
Kažkam kepurė dega…
Jaunu politiku pats save pavadinęs socialdemokratas Antanas Martinkus bandė pamokyti Z.Jaunių: paragino nekartoti kažkada pasakytų kalbų, pripažinti, kad kas buvo, tas pražuvo…
Tačiau Z.Jauniaus nuomone, politikai ir prieš rinkimus, ir rinkimų metu, ir po rinkimų turi būti sąžiningi. Jis rinkimų skandalais pagarsėjusių partijų atstovams priminė, kad labai svarbu nemeluoti rinkėjams, apsieiti be dokumentų klastojimo ir be rinkėjų papirkinėjimo… O jeigu suklydo, tai būtina prisiimti politinę atsakomybę.
Toks ginčo posūkis sujaudino komiteto pirmininką, partijos Tvarka ir teisingumas atstovą Steponą Kazlauską, kuris šiame ginče nė nebuvo užkliudytas. S.Kazlauskas nei iš šio, nei iš to Z.Jauniui atkirto, kad balsų pirkimą dar reikia įrodyti teisme, taip tarsi visiems primindamas, kad partija Tvarka ir teisingumas su dideliu nerimu laukia teismo verdikto: ar „tvarkiečiai“, buvę politikai Gintaras Bružas, Darius Soščeka ir Gintautas Vismantas balsus pirko tik sau, ar visam skyriui. Jeigu pirko tik dėl savęs, tai jie sau bausmę jau prisitaikė – atsisakė Tarybos nario mandato, sustabdė narystę partijoje. O jeigu pasitvirtins įtarimai, jog jie buvo balsų pirimo „brigadininkai“, tai pasekmės visai partijai gali būti skaudžios…
Ekonomikos ir finansų komiteto nariai, baigę diskusiją dėl partijų politinės atsakomybės, nusprendė neteikti sprendimo projekto dėl atsisakymo steigti Vilkyčių seniūniją svarstyti savivaldybės Tarybai ir paliko tai spręsti kitiems komitetams.
Pasigedo moralės
Teritorijų ir kaimo reikalų komitete konservatorius Arūnas Kurlianskas ir liberalas Vidas Gečas nebalsavo dėl sprendimo nesteigti Vilkyčių seniūnijos svarstymo savivaldybės Taryboje. A.Kurlianskas pasisiūlė organizuoti politikų ir gyventojų susitikimą Vilkyčiuose, kad visi dabar valdančiojoje koalicijoje esantys politikai, kurie apsimelavo žmonėms prieš rinkimus, važiuotų atsiprašyti. Jo nuomone, tai turėtų būti politikų moralinė pareiga.
V.Gečo nuomone, jeigu tie patys politikai, kurie siūlėsi vilkytiškiams steigti seniūniją, nepaaiškins žmonėms, kodėl dabar atsisako ją steigti, kaltė bus suversta ir tiems politikams, kurie pažadais nesišvaistė.
Be to, V.Gečas suabejojo ir darbo grupės skaičiavimais, nes, jo manymu, seniūnijos buveinės ir įrangos išlaidos (222,3 tūkst. eurų) yra tiesiog iš piršto laužtos ir akivaizdžiai per didelės.