95-metės šilutiškės pomėgis – fotografija

95 mete_SaldauskieneRugsėjo 6-ąją Šilutėje gyvenanti Valerija Saldauskienė atšventė 95-ąjį gimtadienį.

Per visą savo gyvenimą ilgaamžė daug dirbo: augino keturis vaikus, dirbo fermoje, prižiūrėjo didelį daržą, turėjo gyvulių, o vasaromis turguose prekiaudavo savo užaugintomis braškėmis.

Besisukdama kasdienybės darbuose, Valerija rasdavo laiko ir mylimam užsiėmimui – fotografijai. Pati ir fotografuodavo, ir nuotraukas ryškindavo, o reikiamų priedų nusipirkti važiuodavo į Sovietską.

V.Saldauskienės pasveikinti atvykę Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Algis Bekeris, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis bei Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus linkėjo ilgaamžei sulaukti 100 metų.

Valerija gimė Vainuto seniūnijos Balčių kaime. Šeimoje augo su trimis seserimis. Senolės vaikystė buvo nelengva – nuo mažens tarnavo pas ūkininkus, baigė dvi klases, tad šiek tiek išmoko rašyti ir skaityti.

Ištekėjusi už vyro Stepono, Valerija gyveno Daubarų kaime (Pagėgių savivaldybėje), turėjo didelį savo ūkį – daržą, gyvulių. Taip pat dirbo kolektyvinio ūkio kiaulių fermoje, vėliau prižiūrėjo veršelių. Steponas dirbo ūkvedžiu. Vasaromis Valerijos šeima augino braškes ir veždavo parduoti į turgus – į Palangą, į Rambyną.

„Per Jonines mama į dėžes prisikraudavo braškių ir jomis prekiaudavo ant Rambyno kalno. Kiti švęsdavo, o ji dirbdavo“, – prisimena dukra Birutė.

Laisvalaikiu moteriai labai patikdavo kepti tortus ir fotografuoti. Šiuos jos pomėgius žinojo visas Daubarų kaimas. Fotografijos paslapčių ji išmokė ir vyriausią sūnų Stepą.

Kartu su vyru ilgaamžė susilaukė 2 sūnų ir 2 dukrų. Šiandien iš ketverto liko jauniausia dukra Birutė Montvydienė ir vyriausias sūnus Stepas Saldauskas.

„Tarp mūsų – 12 metų skirtumas, abu esame gimę Beždžionės metais“, – sako Birutė, pas kurią mama šiandien ir gyvena.

V.Saldauskienė taip pat jau sulaukė 9 anūkų, 14 proanūkių ir 1 proproanūkio.

Vaikai mamą prisimena kaip labai gerą, rūpestingą, darbščią. „Labai mus mylėjo ir lepino, fotografuodavo visus. Savo vaikams padėjo, kai jie jau buvo ir suaugę“, – sako Stepas ir Birutė.

Šiandien savo rūpestį ir meilę vaikai atiduoda mamai. Dukra sako, kad mama ir senatvėje, jeigu būdavo be darbo, susirgdavo depresija. Paskutiniu metu ji daug mezgė – megztinius, servetėles, kurios dabar puošia Birutės namus.