Kintiškiai kyla už mokyklos ateitį

kintai ezerskienePergalėmis prieš į Pamarį besiveržiančius naftininkus išgarsėję kintiškiai vėl sukilo. Šį kartą – prieš rajono Savivaldybę, siekiančią reorganizuoti šio miestelio vidurinę mokyklą į pagrindinę. Rajono Tarybai jau pateiktas sprendimo projektas.

Antradienį Kintų bendruomenės atstovai atvažiavo pas rajono merę Daivą Žebelienę, o trečiadienį savo nuostatas jie aiškino rajono politikams. „Mūsų nervai – ne geležiniai, galim ir mitinguoti, jei reikės“, – neslėpė jie.

Ar mitinguoti reikės, paaiškės artimiausiame rajono Tarybos posėdyje, kuomet politikai turės nuspręsti Kintų vidurinės ateitį.

Centras negali būti prie vidurinės

Pernai buvo patvirtintas rajono mokyklų pertvarkos planas, kuriame numatyta nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Kintuose steigti mokyklą – daugiafunkcį centrą. Toks centras yra švietimo institucija ir įsteigti jį reikia iki rudens.

To centro veiklai patalpos jau yra – baigiami suremontuoti senieji Kintų kultūros namai.

Didžiausia problema ta, kad, Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu, tokie centrai gali būti steigiami tik prie pradinių arba pagrindinių mokyklų.

O Kintuose veikia vidurinė mokykla. Tiesa, joje šiemet nėra 11-osios klasės. Bet vidurinę baigia 12 abiturientų, mokosi 22 dešimtokai, iš kurių, tėvų teigimu, 10-15 toliau norėtų mokytis Kintuose. Tad yra poreikis sudaryti vienuoliktokų klasę, ir kintiškiai nori išlaikyti vidurinės mokyklos statusą.

Daugiafunkcis centras suteiktų daugiau veiklos

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė tėvams priminė, kad 2011-ųjų pabaigoje su kintiškiais buvo aptarta, jog Kintų vidurinė neturi perspektyvos tapti gimnazija. Žemesnėse klasėse čia tėra po keliolika moksleivių, pirmokų ateina tik 10.
Nuo 2015 metų Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų – tik pradinės, pagrindinės ir gimnazijos.

Tačiau kintiškiai sako irgi stebintys televizijos laidas ir girdintys raginimus išsaugoti mokyklas kaimuose. Jie prisimena, kad buvo numatyta, jog vidurinių mokyklų Lietuvoje nebeliks jau 2012-aisiais. Jos tebėra ir šiandien. Tad kur garantija, kad nebus pakeisti ir šiandien galiojantys įstatymai? Tokios nėra.

B.Tekorienė mano, kad bendruomenė neturėtų praleisti galimybės savo vaikams mokykloje turėti ir kitokios papildomos veiklos, kurią galėtų suteikti daugiafunkcis centras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis sakė, kad daugiafunkciame centre, be kitos visai kaimo bendruomenei skirtos veiklos, būtų galima vystyti daugiau vaikų ugdymo sričių.

Kaip tik todėl Savivaldybė ėmėsi Kintų kultūros namų pastato remonto. Šiuo metu remontas jau baigiamas – senieji Kintų kultūros namai, A.Šimelionio žodžiais tariant, atrodo taip, kad į juos vertėtų perkelti Klaipėdos žvejų kultūros rūmus.

Tėvai gyvena lyg ant parako
kintai adomaityte
Vidurinės mokyklos direktorė Ona Jackūnienė prisipažįsta, kad nuo 2000-ųjų, kuomet buvo įvestas profilinis mokymas, mokinių tėvai kiekvieną pavasarį ją atakuoja klausimu: „Ar kitais mokslo metais dar išliks vidurinė mokykla?..“

„Visada sakau, kad jei bus vaikų, bus ir mokykla“, – sako direktorė.

Trečiadienį į mokyklą susirinkusiems kintiškiams ir suvažiavusiam gausiam būriui politikų O.Jackūnienė sakė, jog šiemetinė laida – 44-oji. Būdavo, kad mokyklą baigdavo ir po dvi abiturientų klases, o štai pernai ir šiemet jų į gyvenimą išleidžiama tik po 12.

Mokinių tėvai kalba tą patį: „Negi mes dar nenusibodome politikams, kiekvieną pavasarį klausinėdami to paties? Tai rodo viena – kad gyvename it ant parako statinės“, – kalbėjo Ventės kaimo bendruomenės pirmininkė Antanina Adomaitytė.

Mokyklos tarybos pirmininkė Ingrida Ežerskienė ilgai vardijo konkursus ir varžybas, iš kurių Kintų moksleiviai parsiveža apdovanojimus. Laimi ne bet kokias, o prizines vietas. „Turime daug puikių mokinių, kurie garsina mokyklą, o ir mokykla turi visas galimybes paruošti mokinius studijoms“, – sakė I.Ežerskienė.

„Kodėl jūs vaiką tempiat prie įstatymų, o ne įstatymus prie vaiko? Įstatymus reikia rašyti dėl žmonių. Kas jums brangiau – pastatai ar žmonės?“ – pasigirdo klausimai iš salės.

„Aš pritariu, kad kaime reikia kuo ilgiau išlaikyti visas mokyklas. Bet kaip, kai nebėra vaikų? Reikia tartis“, – siūlė A.Šimelionis.

Nuogąstauja ir dėl pavėžėjimo 

Vieni rajono politikai išgirsti tėvus nuvažiavo į Kintus, pas kitus jie patys vyko į Šilutę.

Kintiškis Šarūnas Laužikas mano, kad pirmiausia reikėtų pasidžiaugti tuo, jog Kintus pastaraisiais metais pasiekė tiek investicijų, kiek negavo, ko gero, nė viena kita rajono seniūnija. Daugiafunkcio centro steigimas – viena jų, nes kitaip nebebuvo jokios perspektyvos kada nors suremontuoti senutėlius kultūros namus.

Š.Laužikas klausė tėvų, kas galėtų duoti garantijas, kad rudenį ir ateityje į mokyklą išties ateis tiek vaikų, kad ji galėtų išlikti vidurine. Ar nebus taip pat, kaip prieš kelerius metus nutiko Laučiuose: renovuojant mokyklą sukišti milijonai, o vaikų po kelių metų nebeliko.

Priminęs, kad jis pats išaugino 3 vaikus ir pataręs tokių rezultatų siekti visoms šeimoms, Š.Laužikas gavo atkirtį. „Kai tėvai strese, ir tie vaikai nebeišeina“, – atrėžė jam viena mama.

Kintiškiai priminė savąjį išskirtinumą – tai, kad jie nuo rajono centro nutolę 25 kilometrus, o Ventės kaimas – dar 10-čia km toliau ir kelias iki jo žiemą, anot tėvų, vos išvažiuojamas. Tai ne 6 kilometrus nuo Šilutės esantys Laučiai, iš kur pasiekti miesto gimnazijas – vieni niekai.

Tėvai sako gerai žinantys realias vaikų pavėžėjimo į mokyklas sąlygas: „Savo vaikus į Šilutę išleisime su tamsa ir sulauksime jų tik su tamsa, jie nebus nuvežti nei laiku, nei saugiai“, – nuogąstauja jie.

Kai kurie nerimauja ir dėl to, kad panaikinus mokyklą teks mesti darbą, mat niekur nerasi tokio, kad galėtum savo vaikus 2 kartus per dieną suvežioti į Šilutę. Dar kiti politikams priminė, kad jei išleis į miestą vyresnį vaiką, tai kartu ten vežios ir kitus du.

„Tai kas beliks Kintuose? Taip išvysite vaikus iš kaimo“, – priekaištavo jie.

Centrui gresia prieglaudos ateitis?

Pikta kintiškiams ir dėl to, kad svarstant daugiafunkcio centro steigimo galimybę jų nuomonės niekas neklausė ir perspektyvos nenušvietė.
kintai direktore geresne
Dabartinis administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis sako negalintis atsakyti už ankstesnės valdžios klaidas, bet dabartinei valdžiai šiandien tenka priimti sprendimą.

Mokinių tėvai neabejoja, jog jei Kintų mokykloje nebeliks 11 klasės, tai nebetoli ir tas laikas, kai ji taps aštuonmete, mat tėvai stengsis savo atžalas į gimnazijas išleisti nuo 9 klasės.

Kintiškis Vidas Rimkus pastebėjo, kad jei šiandien Kintuose nebūtų vidurinės, tai nedaugelis iš dabartinių 12 abiturientų būtų siekę vidurinio išsilavinimo – leisti į miesto mokyklas savo vaiką būtų pasiryžusios gal tik kokios 2-3 šeimos. Kiti tenkintųsi pagrindiniu mokslu.

„Juk mūsų siekis yra, kad vaikai mokytųsi, kad kuo mažiau jų tuščiai šlaistytųsi gatvėmis“, – kalbėjo buvęs policijos pareigūnas.

Jis žino, kad Kintų mokytojai nedelsdami informuoja tėvus, jei kuris vaikas neateina į mokyklą. Jie ir papildomai nemokamai dirba su kiekvienu mokiniu. Jei reikėtų samdyti repetitorius, tai išgalėtų, anot V.Rimkaus, gal tik 10 proc. kintiškių.

Jam antrino ir mokytoja Regina Gumuliauskienė, kuri gerai žino, jog iš 22 šiandienos dešimtokų į miesto mokyklas tėvai įstengs išleisti gal 5 ar 6. Ji taip pat mano, jog panaikinus vidurinę, kaime nebeliks jaunimo, nebebus kam ir šokti tame daugiafunkciame centre.

„Tada tą centrą galėsite senelių prieglauda pavadinti“, – pritarė A.Adomaitytė.

V.Pozingis pakeitė nuomonę?

Tokie priekaištai liete liejosi ant politikų, Savivaldybės administracijos vadovų bei Švietimo skyriaus vedėjos galvų.
Rajono Tarybos nariui Vytautui Laurinaičiui, priminusiam, kaip tvirtai Kintų bendruomenė stojo prieš naftininkus, susirinkusieji atrėžė, jog vaikai – ne naftininkai, jie – žymiai brangesni.

Visus bent kiek besidominčius rajono gyvenimu ypač nustebino Virgilijaus Pozingio kalba – visai į kitus vartus, nei kalbėdavo būdamas meru.

Buvęs rajono meras vos atsistojęs pareiškė nusistebėjimą, kad savivaldybės administracija ruošia „sprendimus, kurie visai nereikalingi“, tikriausiai, turėdamas omenyje, jog nuo rugsėjo Kintų vidurinė turėtų tapti pagrindine (mokykla – daugiafunkciu centru).

V.Pozingis demonstravo rūpestį, jog niekam nesvarbu, kada vaikai išvažiuoja į mokyklas, niekam nerūpi, kad po pamokų dar yra papildomo ugdymo veiklos, tad namo vaikas gali parsirasti tik tamsoje.

„Aš įsitikinęs, kad dauguma Tarybos narių nebalsuos už tokį sprendimą“, – reziumavo buvęs meras.

Kintiškiai suskato ploti, ir tik A.Šimelionis išdrįso garsiai nusistebėti, kad dar prieš metus, būdamas meru V.Pozingis kalbėdavo visiškai priešingai…

Situacijoje susigaudyti ir neva kompromiso ieškoti bandantiems Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariams A.Šimelionis irgi priminė, jog ne kas kitas, o būtent jie patys – Tarybos nariai – priėmė V.Pozingio inicijuotą sprendimą steigti rajone 2 tokius daugiafunkcius centrus – Kintuose ir Inkakliuose. Tuomet politikai sutiko su nurodytomis sąlygomis, prie kurių dabar belieka derintis Savivaldybės administracijai.

Remontu džiaugėsi visi

Kintų seniūnas Antanas Kližentis sakė irgi esąs šališkas, mat ir jo vaikai dar nebaigė mokyklos. Bet seniūnas supranta, kad pokyčiai yra neišvengiami. Jis priminė, kad išlaikyti veikiančius kultūros namus kintiškiai sugebėjo net tada, kai visur kitur jie buvo uždaryti. Žinoma, grožio, anot seniūno, juose nebuvo. Užtat atsiradus galimybei juos suremontuoti, kad ir įsteigiant daugiafunkcį centrą, džiaugėsi visi. Tai buvo perspektyva, kurios jokiu kitu būdu kintiškiai nebūtų pasiekę.

Seniūnas irgi įsitikinęs, kad panaikinus vidurinę netrukus Kintų 10-metė taptų 8-mete. Tik maža dalis kintiškių yra taip finansiškai stiprūs, kad pajėgtų savo atžalas išleisti į miesto mokyklas. „Gal valdžia tik ir siekia, kad kuo mažiau būtų mokytų ir daugiau darbo jėgos?“ – pasvarstė A.Kližentis, manantis, kad tik išsilavinęs žmogus visada ras išeitį ir iš sunkios situacijos.

Dar vieną išeitį, kaip ir palikti vidurinę ir kurti daugiafunkcį centrą, komentavo Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Ji sakė, kad jei būtų nutarta naująjį centrą prijungti prie Vydūno kultūros centro, ji sugebėtų ir nuostatus pakeisti, ir su veikla susitvarkyti.

Rajono politikams šio sunkaus klausimo sprendimas klius kitą ketvirtadienį vyksiančiame rajono tarybos posėdyje. Kintiškiams iki tos dienos, matyt, teks įrodyti, kad vaikų jie dar turės.