Trečiadienį įvyko jau trečiasis Mokyklų tinklo pertvarkos plano rengimo darbo grupės posėdis, kuriame dalyvauti buvo pakviesti uždaryti pasmerktų Pašyšių, Gardamo ir Traksėdžių pagrindinių mokyklų atstovai.
Stebėtina, tačiau paaiškėjo, kad nuo šiol šios darbo grupės veikla yra užslaptinta, nes taip nusprendė darbo grupės pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Prasidėjus posėdžiui jis pareikalavo, kad iš posėdžio išeitų žiniasklaidos atstovas. Valdininko argumentas buvo: „Aš taip nusprendžiau“…
Asmeninis sprendimas
Iki šiol „Šilutės naujienos“, siekdamos informuoti rajono visuomenę apie Savivaldybės administracijos planą minėtas pagrindines mokyklas reorganizuoti į pradines, nevaržomai dalyvavo bendruomenių, politikų ir mokyklų kolektyvų susirinkimuose.
Be jokios abejonės, tik viešumo dėka į diskusijas buvo įtraukti LR Seimo nariai Kęstas Komskis, Artūras Skardžius bei Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš. Taip viešumu – „Šilutės naujienų“ publikacijoje „A.Skardžius siūlo kompromisą – Traksėdžiuose steigti progimnaziją“ – savivaldybės politikai laiku buvo informuoti apie mokyklų reorganizavimo tvarkos pažeidimus ir buvo apsaugoti nuo neteisėto sprendimo.
„Šilutės naujienų“ skaitytojai jau žino, kad savivaldybės Taryba vasario 18 dieną laiku atšaukė neteisėtai parengtą mokyklų reorganizavimo sprendimo projektą iš Savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkės.
Trečiadienį iš darbo grupės posėdžio V.Pozingio išvaromas žurnalistas norėjo sužinoti, kokiais argumentais remiantis posėdis tapo uždaras ir ar darbo grupės pirmininkas yra įsitikinęs, kad elgiasi teisingai?
V.Pozingis neaiškino jokių argumentų, tik patvirtino, kad jis asmeniškai taip nusprendė ir yra įsitikinęs, kad elgiasi teisingai…
Darbo grupės narės Daiva Žebelienė ir Sandra Tamašauskienė bandė glaistyti konfliktą, sakydamos, kad gal vertėtų visiems darbo grupės nariams spręsti dėl žiniasklaidos atstovo dalyvavimo posėdyje, kad viešumas tikrai nepakenks. Tačiau dar nebaigusias išsakyti savo nuomonės jas užčiaupė V.Pozingis, sakydamas, kad jis yra komisijos pirmininkas ir pats sprendžia, kaip organizuoti darbo grupės veiklą.
V.Pozingiui pritarinėjo tik mero patarėja Inesa Murauskienė, kažką nerišliai kalbėdama apie informacijos objektyvumą ir kad po posėdžio žiniasklaidai bus pateiktas pranešimas…
Nori, kad būtų vieša ir skaidru
Apie administracijos direktoriaus pavaduotojo V.Pozingio iniciatyvą darbo grupės veiklą įslaptinti ir atsiriboti nuo žiniasklaidos buvo informuotas rajono meras Vytautas Laurinaitis. Pasak mero, savo potvarkiu sudarydamas Mokyklų tinklo pertvarkos plano projekto rengimo darbo grupę jis nenurodė, kad jos veikla būtų uždara. Anaiptol – meras pageidauja, kad darbo grupė veiktų viešai ir skaidriai.
Kodėl darbo grupės pirmininkas nusprendė darbo grupės veiklą atriboti nuo žiniasklaidos, V.Laurinaitis negalėjo paaiškinti. Jis tik pažadėjo, kad jau kitą dieną, kai grįš iš komandiruotės, pakalbės su V.Pozingiu.
Buvo ir ašarų
Iš darbo grupės narių pasakojimo apie posėdį galima buvo susidaryti nuomonę, kodėl darbo grupės pirmininkas V.Pozingis vengė į posėdį įsileisti žiniasklaidą. Posėdyje jis leido sau menkinti suplanuotų reorganizuoti mokyklų darbo rezultatus. Kiekvienos mokyklos direktorėms ir kartu su jomis atvykusioms pedagogėms bei bendruomenės atstovėms (kievienos mokyklos atstovai į posėdį buvo pakiesti skirtingu metu) buvo arogantiškai aiškinama, kad jų mokyklose vaikai mokomi prasčiau nei miesto mokyklose, kad mokyklas išsaugoti pedagogai nori tik dėl savo darbo vietų ir t.t.
Pašyšių ir Gardamo pagrindinių mokyklų atstovai darbo grupėje kalbėjo, kad sutiktų, jog mokyklos būtų reorganizuojamos į progimnazijas ar skyrius prie kitų mokyklų. Tačiau į darbo grupę pakviesti Martyno Jankaus ir Pamario pagrindinių mokyklų, Vydūno ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų direktoriai vienu balsu priešinosi tokių skyrių atsiradimui, tvirtindami, kad dėl to jiems atsiras žymiai daugiau darbo. Jų nuomone, būtų racionaliausia, kad uždaromų kaimo mokyklų vaikai iškart papildytų kitų mokyklų klases.
Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Morkevičienė ir bendruomenės pirmininkė Eglė Paulauskienė darbo grupei siūlė išsaugoti Traksėdžių pagrindinės mokyklos statusą, o kad mokyklos pastatas būtų naudojamas racionaliau, reikėtų į jį perkelti tris pradines klases. Traksėdiškiai įsitikinę, kad jų mokyklos reorganizacija į pradinę mokyklą ne tik pablogins vyresnių vaikų pagrindinio mokslo pasiekiamumą, bet pablogins ir darželio grupes lankančių bei pradinių klasių moksleivių ugdymo sąlygas: darželinukams ir pradinukams darželio pastate bus per ankšta, pradinukai nebeturės sporto salės.
E.Paulauskienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad buvo priblokšta darbo grupės posėdyje patirto spaudimo. Jos nuomone, Savivaldybės administracijos atstovai net nesiklausė Traksėdžių bendruomenės pageidavimų. Dar labiau ją nustebino darbo grupės pirmininko V.Pozingio ir Švietimo skyriaus vadovės Birutės Tekorienės priekaištų lavina mokyklos direktorei B.Morkevičienei: ją užsipuolė, kad neva mokyklos ugdymo rezultatai prasti, mokykla per mažai dalyvauja olimpiadose ir t.t.
Pasak E.Paulauskienės, mokyklos direktorė B.Morkevičienė, neatlaikiusi tokio viešo pažeminimo ir nepagrįstų priekaištų, iš darbo grupės posėdžio išėjo nesulaikydama ašarų. Ji niekaip negalėjo suprasti, kaip taip greit galėjo pasikeisti jos darbo vertinimas: niekada iš Savivaldybės administracijos dėl savo darbo negavusi jokių priekaištų, o dabar, vien tik todėl, kad išdrįso ginti bendruomenės teisę turėti pagrindinę mokyklą savo gyvenvietėje, buvo išgalvotu purvu apdrabstyta.
E.Paulauskienė mano, kad Mokyklų tinklo pertvarkos plano projekto rengimo darbo grupė sukurta tik dėl formalumo, kad išpildytų biurokratinę mokyklų reorganizacijos sąlygą – privalu apie mokyklos reorganizaciją informuoti mokyklos tarybą ir vėliau dokumentus perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Iš tikrųjų atrodo, kad bendruomenės nuomonės niekas nė neketina klausyti.
Darbo grupė nurodė, kad naują Mokyklų tinklo pertvarkos planą gavusios ir jį apsvarsčiusios reorganizuojamų mokyklų tarybos savo sprendimus – pritarti ar nepritarti šiam planui – Savivaldybei turi pateikti iki kovo 9 d.