Nors šiuo metu žiema nesikandžioja, tačiau Kuršių marios – vis dar su ledu, kuris vilioja į poledinę žūklę. Štai praėjusį savaitgalį išbandyti sėkmę ant marių ledo traukė ir meškeriotojai profesionalai, ir mėgėjai, norintys ne tik kitaip praleisti laiką, bet ir prasiblaškyti, paiškylauti.
Toks judėjimas ant marių ledo jau tęsiasi ne vieną dieną ir, panašu, kad dar užtruks, nes visus vilioja galimybė pasigauti agurkais kvepiančių stintų.
Rusniškis Narūnas, kuris ne tik žvejoja, bet ir bene dešimtus metus savo keturračiu, traukiančiu specialias roges, pavėžėja žūklautojus į patogias žvejybai vietas, sako, kad ledas ant marių dar yra saugus, siekia maždaug 20 cm.
Anot Narūno, svarbu, kad tik greičiau ir gausiau atplauktų stintos, nes jų kol kas sugaunama labai mažai.
Žodžiu, stintmetis tik įsibėgėja, tad reikia pasikaustyti kantrybe ir šiek tiek luktelėti.
Stintmetis tik įsibėgėja
Apie tai, kad žvejai būriais traukia ant marių ledo, išduoda ir tuščių automobilių virtinė, išrikiuota šalia Naikupės upelio įlankos, Rusnės saloje. Būtent nuo šios vietos žvejai su atsivežta amunicija sėda į roges ar ant atsivežtų dviračių ir vyksta tiesiausiai į Kuršių marias, į maždaug už 7 kilometrų esančias populiariąsias žuvies kibimo vietas.
„Nelabai dosnūs šie metai. Žuvies kol kas nedaug, nors, tiesa, ji gerokai stambesnė nei pernai“, – pripažįsta pašnekovas Narūnas. Save žveju – ligoniu vadinantis rusniškis kol kas tik stebi, su kokiais laimikiais nuo marių grįžta žvejai, ir laukia, kol gausiau plūstels stintos. O jų, rodos, jau ilgai nereiks laukti, nes oras vis šiltėja. Juolab kad praėjusį savaitgalį pasiekė žinia, jog echolotai, žvejų dar vadinami „dyperiais“, stintų armijas užfiksavo prie Klaipėdos. Vadinasi, ši žuvis netrukus plūstels ir į marias.
Tiesa, Narūnas pastebėjo, kad echolotus šiemet naudoja ir mariose žvejojantys žvejai. Echolotai – išmanieji žuvų ieškikliai, kurie parodo, kur yra žuvis, koks vandens telkinio gylis, kokia vandens temperatūra bei dugno kontūras.
„Ledas ant marių dar turėtų laikytis, tad tikiuosi, jog netrukus plūstels ir latviai bei rusai, kurie kasmet čia atvyksta pažvejoti“, – sakė Narūnas. Anot vyro, pavyzdžiui, latviai į mūsų kraštus atvyksta žvejoti ne stintų, o ešerių.
Laimikiai – labai skirtingi
Užkalbinome ir nuo marių sugrįžusį žveją Arūną iš Gardamo. Vyras daug nešnekėjo, tik liūdnai prisipažino, kad praėjęs šeštadienis jam nebuvo dosnus. Arūno laimikis – tik vienas nedidelis ešeriukas, sugautas per penkias valandas… Vyras taip pat prisipažino, kad kol kas nežino, ar dar šiemet sugrįš žvejoti ant marių. Jam pasirodė, jog vietomis jau labai nesaugus ledas, kurį dengia net 10 cm gylio vanduo.
Beje, gardamiškio nesėkmė nėra absoliutus įrodymas, jog ta diena žvejoti nėra palanki. Štai po kiek laiko nuo marių ledo prie savo automobilio sugrįžo keliomis dešimtimis ešerių nešinas vilnietis. Vyras apie laimikį daug neatviravo, tik sakė, jog jau ne pirmi metai žvejoja ant marių ledo. Jis turi savo vietelę, kurios nereklamuoja „konkurentams“.
„Va, štai ir pavyzdys, kad realiai sunku nuspėti, ar tą dieną bus gera žūklė, ar ne. Būna, kad vienam žvejui gali visai nesisekti, o kitam, žvejojančiam vos už dviejų metrų, kibs žuvys viena po kitos. Viskas priklauso ne tik nuo masalo, bet ir nuo to, kur ir kokiais būriais žuvys plaukia“, – aiškino šnekusis rusniškis Narūnas.
Jis išdavė ir dar vieną šių metų žvejybos gudrybę – stintos labai mėgsta česnaką, kuriuo reikia pagardinti masalą.
Nei korėjantis ledas, nei tušti kibirai, į kuriuos neįkrito nė vienas laimikis, nenuliūdino su kompanija ant marių ledo pažvejoti atvykusio rusniškio Juozo. Vyras sakė, jog svarbiausia jam ir jo draugams buvo gerai praleistas laikas.
„Na, tikėjomės pagauti stintų, o šiandien, matyt, labiau kibo ešeriai. Bet jiems žvejoti neturėjome pasiėmę tinkamos įrangos“, – sakė Juozas.
Nepaisant visko, linksmosios kompanijos moterys prisipažino, kad poledinėje žūklėje dalyvavo pirmą kartą ir džiaugiasi patirtais išgyvenimais, gerai praleisti laiku.