Tarp visų žuvų yra tik viena žuvelė, kurią visi atpažintų net nematydami. Tai stinta. Jos kvapas, primenantis agurkus, yra tarsi vizitinė kortelė.
Pamario krašto žvejai profesionalai geru stintmečiu vadina, kai bendras laimikis siekia apie 450 tonų. Tačiau nelabai skundžiasi per sezoną sugavę 150 ar 200 tonų.
Dabar – tas metas, kai stintų tuntai jau pakilo neršti į Nemuno deltos ir kitas į Kuršių marias įtekančias upes. Kokius patiekalus iš jų ruošia mūsų krašto senbuviai?
Stintas mėgsta ne visi
Statistika rodo, kad stintų laimikiai kasmet mažėja, bet paklausa – didėja.
„Prieš 30-40 metų stintų būdavo labai daug. Atsimenu, kai ledas būdavo 40 – 50 cm storio, žvejai ant ledo važiuodavo mašinomis, arkliais ir visi masiškai žvejodavo. Dar prisimenu tuos laikus, kai per dieną buvo suskaičiuota apie 10 tūkst. žvejų ant Kuršių marių. Tokie skaičiai dabar skamba neįtikėtinai. Tais laikais niekas stintos nežvejodavo jūroje. Nebuvo žvejybos tinklais jūroje”, – delfi.lt žurnalistei pasakojo UAB „Kintai” direktorius bei Vilniaus „Ogmios mieste” įsikūrusios žuvies parduotuvės „Fiš šviežios žuvies namai” įkūrėjas Rimgaudas Višinskas.
Dabar stintmetis Pamaryje laikomas tikru pavasario pranašu, nes neršti į Nemuno deltos upes šios žuvelės atplaukia, kai vandens temperatūra viršija 3 laipsnius. Dažniausiai Lietuvoje stintų nerštas prasideda kovo arba balandžio mėnesį.
Jau dešimtmetis, kai stintų žvejyba vis labiau susidomi Latvijos bei Estijos žvejai. Jie stintas gaudo jūroje ir į Lietuvą importuoja net vėlyvą rudenį ir žiemą.
O Skandinavijos šalyse – Norvegijoje, Švedijoje – žmonės stintų apskritai nevalgo. Jie stintas valgė tik per karą, kai šalyje visai nebuvo ką valgyti. Dabar stintos gaudomos tik populiacijos reguliavimo tikslais. Stintų laimikiai dažniausiai naudojami kaip laukų trąša.
Rusniškiai išsaugojo senuosius receptus
Rusniškiai sako, kad jų tėvai ir seneliai valgydavo tik šviežiai sugautas ir iškeptas arba kelias minutes pavirtas piene stintas.
Nauji Pamario krašto gyventojai sovietmečiu gerokai praplėtė stintų patiekalų skaičių. Tinklais ir keseliais prigaudytas stintas ant šeimynos stalo patiekia keptas, rūkytas, vytintas. Tikras Rusnės šeimininkių delikatesas – keptos ir marinuotos arba parūkytos ir konservuotos aliejuje stintos. Tokie patiekalai ant vaišių stalo gali būti patiekti vasarą ir dar vėliau, kai šviežiomis stintomis nekvepia nei žvejų tinklai, nei prekystaliai.
Rusnės saloje yra 6 įmonėlės, kurios turi žuvies patiekalų kulinarinio paveldo statusą. Jose svečiai gali įsigyti įvairių rūkytų, vytintų žuvų apskritus metus. Tačiau ankstyvą pavasarį čia paklausiausios stintos.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė „Šilutės naujienoms” sakė pažįstanti visą būrį moterų – Uršulę Sakalienę, Albiną Bučinskienę, Daivą Mockienę, Redą Urbonienę ir kitas šeimininkes, kurios galėtų pamokyti stintų patiekalų paslapčių. Jos manymu, būtų puiku, kad Rusnės kaimo turizmo sodybose stintos taptų išskirtiniu patiekalu svečiams.
Valyti – lengva, kepti – paprasta
Paprasčiau pagaminamą žuvį, kaip kepta stinta, vargu ar galima atrasti. Šeimininkėms labai patinka tai, kad su ja – mažai terlionės. Žuvelės – nedidelės, be žvynų (Baltijos jūros stintos per savo gyvenimo 7-8 metus užauga apie 15-25 cm ilgio. Suaugusios sveria 40-50 g.). Yra šeimininkių, kurios įsigudrino kepti stintas net neskrostas – tik nuplovusios ir pavoliojusios druskuotuose miltuose.
Tačiau dauguma šeimininkių vengia kepti neskrostas stintas. Jos žino, kad stinta, nors ir nedidelė žuvelė – vidurių nedaug, tačiau jos pūslėje kartais raičiojasi parazitiniai kirminėliai. Pūsles vertėtų pašalinti.
Stintas valyti nėra sunku. Paprasčiausia tai daryti su žirklutėmis. Nukirpus arba nupjovus galvą, pašalinus žarnyną, žuveles galima kepti su ikrais. Ikrus galite išimti, jei juos naudosite kitam patiekalui. Pavyzdžiui, juos įmaišę į miltinių blynų tešlą galite išsikepti ikrų paplotėlių.
Stintas kepti reikia neilgai – tol, kol jų natūrali sidabro spalva pavirs auksine. Skaniausios stintos keptos svieste ir, žinoma, iškart iš keptuvės – dar karštos.
Labiau suskrudintos stintos gali būti valgomas ir kaip šaltas užkandis. Tokias galima pagardinti padažu, sumaišytu iš majonezo ir pamidorų pastos.
Stintos ilgesniam laikymui
Rusniškių Anitos ir Jurijaus Belokopytovų kulinarinio paveldo žuvies patiekalų įmonėje galima gauti vytintų, rūkytų, rečiau – marinuotų stintų.
Pasak Anitos, patiekalų gamybos technologas yra Jurijus, gimęs ir užaugęs Rusnėje.
Jurijus „Šilutės naujienoms” pasakojo, kad pagal jo receptą marinuotos ir konservuotos stintos puikiausiai laikosi pusmetį ir daugiau. Svarbu marinuotas stintas saugoti šaldytuve arba vėsiame rūsyje. Atidarius stiklainį stintos turi būti suvartotos.
Marinuojant keptas stintas verta žinoti, kad jos stiklainyje gražiau atrodys, jeigu bus keptos nevoliotos miltuose. 20 minučių prieš kepimą Jurijus stintas pasūdo – 10 kg valytų stintų deda 700 g druskos. Paskui žuvytes nuplauna ir kepa.
Iškeptas stintas glaudžiai sudeda į iškaitintus stiklainius ir užpila marinatu.
Marinatui reikia: 1 l vandens, 2 valgomųjų šaukštų cukraus, 1 arbatinio šaukštelio druskos, 80-100 g acto (9 proc.), 3 kvepiančiųjų pipirų žirnelių, 1 arbatinio šaukštelio garstyčių grūdelių,lauro lapo, svogūno, morkos.
Tokį ar panašų marinatą reikia kelias minutes pavirti, juo užpilti stiklainius su stintomis ir iškart užsukti iškaitintais dangteliais.
Pasak Jurijaus, anksčiau buvo populiaru konservuoti rūkytas stintas, jas užpylus aliejumi. Stiklainius su stintomis ir aliejumi reikia pusvalandį pakaitinti šutintuve ir tik tuomet užsukti dangtelius.
Vytinti stintas, pasak Jurijaus, taip pat nesudėtinga. 10 kg nevalytų stintų reikėtų palaikyti apie valandą pasūdytas (dėti 1 kg druskos). Vėliau stintas nuplauti ir pavieniui išdėlioti ant sietų ar sukabinti ant kabliukų.
Vytinimas turėtų vykti aktyviai ventiliuojamoje, dar geriau – šiltoje aplinkoje. Gerai vytintos stintos turi žuvies ir druskos kvapą, jų paviršius neturi būti druskuotas.
Vytintas stintas, laikomas sausai, galima išlaikyti ir valgyti visus metus – iki kito stintų antplūdžio.
Stintas rūkyti išmoko iš mamos
Rusniškė Audra apie rūkyklą suktis mėgsta labiau už savo vyrą Narūną Ramanauską. Rūkyti žuvis ji išmoko iš savo mamos a.a. Danutės Grikšienės, kadaise daug metų dirbusios Rusnės žuvies perdirbimo įmonėje.
Audra stintas savo šeimai rūko, po to jas marinuotas konservuoja stiklainiuose. Ji pataria stintų ilgai nerūkyti – tik tiek, kad įgautų švelniai rudą atspalvį.
Stintos rūkomos apie 1 valandą maždaug 70 laipsnių temperatūroje. Tas stintas, kurios skirtos ne marinuoti ar konservuoti aliejuje, ji rūkykloje padžiovina pusvalandį ilgiau.
Savo rūkykloje Audra naudoja juodalksnio malkas ir pjuvenas.