Kur bus įkurta Jūrų kadetų mokykla – Klaipėdoje, Juodkrantėje ar Rusnės saloje? Veikiausiai reikės skelbti idėjų konkursą, nes nepajėgusios susitarti, ieškojusios, bet neradusios paramos nei Švietimo ir mokslo, nei Krašto apsaugos ministerijų koridoriuose, dėl teisės ugdyti jūrų kadetus varžosi Klaipėdos, Neringos ir Šilutės savivaldybės.
Nuo diskusijų – prie darbų Klaipėdos savivaldybė nusiteikusi Jūrų kadetų mokyklą steigti uostamiestyje. Nesulaukusi Švietimo ir mokslo ministerijos pagalbos, tai ji padarytų ir viena, tačiau tuomet naujoje mokykloje negalėtų mokytis vaikai iš kitų Lietuvos vietovių.
„Jūrų kadetų mokykla reikalinga ne tik Klaipėdai. Tokia mokymo įstaiga numatyta miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane. Rudenį savivaldybės tarybai svarstyti bus pateikta kadetų mokyklos koncepcija ir steigimo priemonių planas“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, neabejojantis, kad Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, kadetų mokykla – ne tuščia užgaida,o būtinybė.
Klaipėdoje kadetai bus ugdomi remiantis Jungtinės Karalystės karo laivyno berniukų brigadoms sukurta ir tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota ugdymo filosofija – derinant bendrąjį ugdymą ir ikiprofesinį jūreivystės, laivininkystės dalykų mokymą.
Moksleiviai privalomąją praktiką turėtų atlikti plaukiodami laivais vidaus vandenyse ir jūroje. Sukarinta mokymo įstaiga
Sukarinta mokymo įstaiga
Naująjai mokymo įstaigai esą jau numatytos ir patalpos – jas galėtų suteikti Klaipėdoje veikianti Laivininkų profesinė mokykla. Jau vta diskusijos dėl bendrabučio. Jeigu Jūrų kadetų mokyklą kurtų tik klaipėdiečiai, patalpų problema nebūtų galvoms skausmas steigėjams.
Tačiau tokia mokymo įstaiga – sukarinta, todėl pageidaujama, kad auklėtiniai gyventų bendrabutyje. Be jo nepavyktų išsiversti, jeigu prie Jūrų kadetų mokyklos steigimo ar išlaikymo vis dėto prisidėtų Švietimo ir mokslo ar Krašto apsaugos ministerijos. Tuomet padėtis, pasak idėjos, sumanytojų, pasikeistų – Klaipėdoje mokytis galėtų ir kitų miestų bei rajonų vaikai. Svartoma galimybė priimti ir mergaites.
Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė Jūrų kadetų mokyklos steigimo planus pristatė Švietimo ir mokslo ministerijoje ir teigia sulaukusi susidomėjimo ir pritarimo.
Prisiglaudė Juodkrantėje
Jūrų kadetų mokykla – jokia naujiena Lietuvos padangėje. Tokia įstaiga anksčiau veikė Juodkrantėje. Jos iniciatorius ir įkūrėjas – buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionas, kunigas ir buriuotojas Romualdas Ramašauskas.
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu 2006 metų rugpjūtį Juodkrantės mokykla tapo Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla – bendrojo lavinimo mokykla, teikiančia ir papildomų su jūreivyste ir laivininkyste susijusių žinių bei praktinės patirties.
Savanoriškai pasirinkę papildomą ugdymą moksleiviai susipažindavo su laivybos ir jūreivystė istorija bei dabartimi, įgydavo laivavedybos, buriavimo pagrindų, išmokdavo skaityti jūrlapius. Vasarą kūrų kadetai leisdavosi į keliones Klaipėdos universiteto mokomuoju burlaiviu „Brabander” – ten jie tapdavo lygiateisiais įgulos nariais. Ne vienas Juodkrantės mokyklos auklėtinis vėliau pasirinko tolesnes jūreivystės studijas.
Suolai ir knygos apdulkėjo
Kasmet prieš mokslo metų pradžią Juodkrantės jūrų kadetų mokykla sulaukdavo skambučių iš visos Lietuvos.
Tėvai pageidavo, kad jų vaikai mokytųsi kadetų mokykloje, tačiau nebuvo tinkamų sąlygų – bendrabučio. Nepaisant to, kasmet atvykdavo keli vaikai iš kitų vietovių. Juodkrantėje tėvai moksleiviams nuomojo butus arba jir gyvendavo pas gimines.
Kiti kadetai vargdavo į Juodkrantę važinėdami iš Klaipėdos, bet tai – nepatogu: rytinė rikiuotė prasidėdavo aštuntą valandą. Kadetų mokyklai buvo skirti du apleisti pastatai šalia Gintaro įlankos. Planuota ten įrengti bendrabučius, bet valstybė lėšų neskyrė, o kitų investuotojų neatsirado. Todėl Kuršių nerijoje R.Ramašausko ir kitų entuziastų puoselėtoms marinistinėms tradicijoms ir papildomam jūriniam ugdymui atėjo galas – prieš trejus metus kadetų mokykla buvo uždaryta.
Juodkrantėje buvusios mokyklos pastatas su suolais ir kompiuteriais, parengtomis mokymo programomis dabar stovi tuščias. Dulka iš Didžiosios Britanijos atsiųsti vadovėliai, kuriuos tereikia išversti. Niekam nebereikia ir kadetų bendrabučiams numatyti sklypų.
Viltis numiršta paskutinė
„Prirašėme dešimtis raštų ministerijoms, įvyko dešimtys susitikimų aukščiausiu lygiu, bet konkrečios pagalbos nesulaukėme. Švietimo ministerija konsultavo, teikė metodinę pagalbą, bet viskas baigdavosi, kai reikėdavo ką nors konkrečiai nuspręsti“, – apgailestauja Neringos meras Darius Jasaitis.
D.Jasaičiui gaila ir išeikvotų lėšų, ir įdirbio: „Mūsų specialistai stažavosi Londono jūrų kadetų mokyklose. Įgijome patirties, daug nuveikta, tik nesulaukėme paramos. Būtų keista, netgi nesuvokiama, jeigu valstybė, viską nubraukusi, skirtų lėšų kadetų mokyklą steigti kitoje vietoje“, Patys išlaikyti Jūrų kadetų mokyklos iš kurorto biudžeto, kuris per metus siekia apie 9 milijonus eurų, neringiškiai nepajėgūs – čia per mažai mokinių. „To laužo neužgesinome, ugnis dar rusena – ieškome privačių rėmėjų, tikimės atgaivinti kadetų mokyklą Juodkrantėje“, – vilties nepraranda D.Jasaitis.
Sparnus pakėlė ir šilutiškiai
Jūrų kadetų mokykla – ne tik kapitonų ar šturmanų rengimo, bet ir gyvenimo būdo, vyriškumo, tikrojo patriotiškumo ugdymo įstaiga. Šilutės rajono savivaldybė tokią mokyklą nori įsteigti kitoje ne mažiau egzotiškoje negu Juodkrantė vietovėje – Rusnės saloje.
Tai būtų tarsi ekonominis ir socialinis postūmis. Jūrų kadetų mokyklos vizija, steigimo dokumentai, ugdymo planas prieš keletą mėnesių buvo perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau atsakymo nesulaukta.
Patriotiškai nusiteikė šilutiškiai neabejoja, kad šalia Rusijos sienos įsteigta Jūrų kadetų mokykla pasitarnautų ir propagandiniais sumetimais. Beje, kaimyninėje Kaliningrado srityje sukarinta kadetų mokykla jau seniai veikia.