Socialinių reikalų komiteto nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį – išvyką į Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centrą.
Vaikščiodami po centro patalpas politikai matė puikiai sutvarkytus ir įrengtus bendrojo lavinimo ir technologijų kabinetus. Visuose kabinetuose tvarka ir švara, net technologijų kabinetuose nerasi nei skiautės, nei popiergalio iškarpos ar drožlės: anot politikų, tvarka kaip bažnyčioje. Susidaro įspūdis, kad čia mokosi išskirtinai drausmingi moksleiviai. Tuo tarpu pedagogai ir pats direktorius Marius Surplys pasakojo, kad čia besimokantis jaunimas ypač mėgsta praktinius užsiėmimus – drožti, karpyti, siūti.
Mokykla ieško švietimo naujienų
Socialinių reikalų komiteto politikai po ekskursijos į mokymo centrą išklausė įstaigos vadovo M.Surplio pasakojimą apie centro veiklą ir naujoves.
M.Surplys pasakojo, kad centre mokosi jaunimas, kuris dėl savo elgesio problemų nespėja mokytis kartu su bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais, arba tai yra motyvaciją mokytis praradę jaunuoliai. Moksleiviai iki 16 metų čia patenka todėl, kad nebegali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose dėl anksčiau minėtų priežasčių, bet dėl amžiaus dar negali būti priimti į profesines – amatų mokyklas. Todėl jungtinėse klasėse mokosi ir šeštokų, ir septintokų, kelios dešimtys moksleivių čia tikisi baigti pagrindinę mokyklą.
Pasak M.Surplio, mokykla turi tikslą, kad pasikeitus moksleivio elgesiui ar atsiradus motyvacijai mokytis, jis vėl galėtų būti grąžinamas mokytis kartu su bendrojo lavinimo mokyklos bendraamžiais. Pasak direktoriaus, kaip taisyklė, dažniausiai yra pageidaujama pakeisti anksčiau lankytą mokyklą.
Suaugusieji moksleiviai mokymo centre mokosi dažniausiai neakivaizdiniu būdu, į mokyklą ateina tik pasiimti užduotis, konsultuotis. Tokių moksleivių centras turi per 160. Yra moksleivių, kurie mokosi nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, dirbdami užsienyje, o su pedagogais bendrauja internetu.
Trečiojo amžiaus universitetas
Ypač noriai M.Surplys pasakojo apie jo vadovaujamoje mokykloje susikūrusį Trečiojo amžiaus universitetą, į kurį jau dabar registravosi 151 senjoras nuo 60 iki 79 metų.
Į užsėmimus, kurie vyksta penktadieniais, kviečiami įvairių sričių kompetentingi lektoriai. Vietos užsiėmimams tokiam žmonių būriui tenka prašytis ir „Žibų“ pradinėje, ir Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklose.
Pasak direktoriaus, šio universiteto paklausa vis didėja, tad matyt jau teks apriboti surinktų „studentų“ skaičių. Nes jie nepageidauja dalintis į atskirus kursus, o rasti didesnes sales paskaitoms yra sudėtinga.
Be to, centro pedagogų iniciatyva, buvo surengti nemokami užsienio kalbų mokymai.
Būti ar nebūti švietimo centrui
Komiteto narė Daiva Žebelienė klausė M.Surplio nuomonės apie planuojamą Pedagogų švietimo centro prijungimą prie jo vadovaujamos įstaigos. Pasak M.Surplio, nieko nesuderinamo jis čia neįžvelgia, jei bus toks savivaldybės politikų sprendimas, tuomet ir bus svarstoma, kaip organizuoti veiklą.
Politikė Sandra Tamašauskienė direktoriaus klausė, ar tikrai tokia mokykla turi perspektyvą. Ji sakė, kad jai yra sunku patikėti, kad čia besimokantys moksleiviai negalėtų būti integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas.
Politikės abejones bandė sklaidyti komiteto pirmininkė Laimutė Uselienė. Ji sakė, kad turi karčią patirtį apie buvusius šios mokyklos auklėtinius, kuriuos teko šalinti iš bendrojo lavinimo mokyklos. Tokį ultimatumą pedagogams buvo pareiškę kitų moksleivių tėvai. Neklaužados ne tik kad patys nesimokė, bet ir tyčia trukdydavo kitiems moksleiviams: atiminėjo sasiuvinius, kitas priemones, pamokos metu lakstydavo po klases ir t.t.
Apie moksleivius, kuriuos pamokų metu tekdavo tramdyti net policininkams, pasakojo ir politikas Arūnas Pupšys.
Vydūno gimnazijoje dirbančiai ir galimai tik su drausmingais moksleiviais bendravusiai kolegei S.Tamašauskienei politikai sakė, kad Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras yra geresnė vieta kitur nepritampantiems moksleiviams. Dauguma kitų komiteto narių kalbėjo, jog toks jaunimo švietimo centras yra būtinas sunkaus būdo vaikams, ir dėkojo centro pedagogams, kad jie turi tiek daug kantrybės.
S.Tamašauskienė sakė esanti pasirengusi be jokio atlygio pakeisti šio centro lietuvių kalbą ir literatūrą dėstančius pedagogus jiems patogiu metu, kad pati įgautų ir tokios praktinės patirties. Direktorius tokį pasiūlymą priėmė be didesnio entuziazmo. Politikai kolegei nepatarė taip daryti, jeigu neturi „kietos skūros“ galimiems įžeidimams. Tačiau S.Tamašauskienė sakė, kad ji vis tiek norėtų pabandyti ir pati praktiškai įsitikinti.