… KARAS?.. Kur bėgti?.. Kur slėptis?.. Kaip greičiau susirinkti vaikus iš darželių ir mokyklų?.. – tokios mintys žaibo greičiu skriejo šimtų ir tūkstančių šilutiškių galvose antradienį, prieš pat vidurdienį. Ir joms rastis buvo rimtas pagrindas, – netikėtai mieste pradėjusios kaukti apie pavojų įspėjančios sirenos.
Ne vienam šilutiškiui kūnas akimirksniu „nuėjo pagaugais“, ir galvose susikūrę pačius baisiausius scenarijus, jie suskubo rinkti gaisrininkų, redakcijų, Savivaldybės ir dar kitų institucijų telefonus, jungėsi respublikinius portalus. Tačiau… atsakingų pareigūnų telefonai neatsakė, o portaluose nebuvo nė žinutės apie tai, kad štai jau tuoj tuoj Šilutę nuo žemės paviršiaus nušluos cunamis, tiesiai į mūsų miestą rėšis meteoritas ar kažkur gretimai ką tik sprogo atominė bomba… Dar gražiau – nieko negalėjo paaiškinti net Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 atsiliepę specialistai…
Ši situacija – ne pramanas, ir antradienis buvo ne balandžio 1-oji. Ir tik kur kas vėliau paaiškėjo tikroji daugybę žmonių išgąsdinusio kauksmo priežastis.
Žmonės visaip ieškojo informacijos
„Ką daryti? Kas dabar bus? Kur slėptis?“ – tokie ir panašūs klausimai iš lūpų į lūpas akimirksniu apie 11.30 valandą sklido ko gero visose Šilutės įmonėse ir įstaigose. Vieni kitų to paties klausinėjome ir mes – redakcijos darbuotojai, tačiau tuo pat metu teko visais telefonais į tuos klausimus atsakinėti ir skambinantiems žmonėms – tiems, kas jau nebežinojo kur dar galėtų gauti daugiau informacijos.
Deja, ir žurnalistai menkai tegelbėjo, mat ir mums net mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas. Ir mes jokios informacijos neradome nei LRT.lt, nei Lrytas.lt, nei kituose respublikiniuose portaluose.
Kur dar skambinti? – karštligiškai sukdami galvas sumetėme, jog vienintelis visažinis panašiais atvejais turėtų būti Bendrasis pagalbos centras. Tačiau ir šio centro specialistai atsakė nieko negirdėję apie jokius pavojus, mokymus ar tiesiog sirenų patikrinimus Šilutėje. Beje pastarieji – sirenų patikrinimai – apskritai turintys vykti tik trečiadieniais, tad ir tokia galimybė atkrito.
Tačiau nurimti neleido šilutiškiai, ir toliau atkakliai rinkę redakcijos (tarsi kito visažinio) telefonus.
Nebuvo ir pranešimų
Keisčiausia, kad nė vienas iš skambinusiųjų tikino negavęs SMS žinutės su pranešimu apie situaciją, kaip turėtų būti realaus pavojaus atveju.
Nerimo kupinomis mintimis tuoj pat suskubo dalintis ir „Šilutės šeimų klubo“ nariai, taip pat klausinėję vieni kitų kas čia nutiko.
„Juk žinome, kad panašiu atveju turėtume įsijungti radiją ir išklausyti nurodymus ką toliau daryti. Įsijungėme, tačiau nieko neišgirdome. Iš anksto jokios informacijos apie galimus perspėjimo sistemos patikrinimus irgi niekur nebuvo skelbta“, – guodėsi viena paskambinusi skaitytoja.
Sirenų kauksmas truko gana ilgai – bent 5 minutes, tad per tą laiką ne viena panikos apimta ir mirtinai išbalusi jauna mama suskubo prašytis viršininko išleidžiama pas savo atžalas… Bent jau redakcijai apie tokius įvykius irgi buvo prisipažinta. Ir tų, kurie žino tikrąją sirenų kauksmo paskirtį, juokas tikrai neėmė.
Pasirodo, juokinga nebuvo net pradinukams. Štai vienas ketvirtokas mamai pasakojo, jog ir jo klasės draugai išsigando išgirdę kaukiant sireną, kai kurie net norėjo bėgti namo. Ką darė jų mokytoja? Pasak berniuko, ji žadėjo eiti ir išsiaiškinti kas nutiko.
Ramūs išliko tik Naujakurių ir Traksėdžių gyventojai – jie tikino jokio sirenų kauksmo negirdėję.
Betikrinant sistemą ji… užstrigo
Tad kas sukėlė kone visuotinę paniką Šilutėje antradienio vidudienį?
13 valandą telefonu atsiliepęs vyr. specialistas civilinei saugai A.Gorodeckas informavo, jog prieš pusantros valandos buvo vykdomas įprastinis planinis – kartą per mėnesį vykdomas perspėjimo sistemos techninis aptarnavimas. Tik baigėsi jis ne visai taip, kaip būdavo kas mėnesį – kažkas toje sistemoje užstrigo ir įsijungusių sirenų kauksmas skambėjo net kur kas ilgiau nei įprastai.
Pasak A.Gorodecko, jei būtų kilęs realus pavojus, šilutiškiai tikrai iš karto būtų gavę pranešimus į telefonus.
Požeminės slėptuvės Šilutėje nėra
Ką žmonės turėtų daryti, jei pavojus būtų buvęs realus? Kur bėgti ir slėptis?
Specialistas patarė visiems internete susirasti LT 72 pavadintą Lietuvos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms žemėlapį, kuriame galima rasti visą būtiniausią informaciją: ir kur tokiais atvejais bėgti, ir ką su savimi pasiimti.
Šilutėje tokios slėptuvės, kurioje didelės nalaimės atveju galėtų pasislėpti didelė grupė žmonių, nėra. Tiesa, sovietmečiu tokia patalpa, talpinusi apie 500 žmonių, buvo įrengta Pramonės gatvėje. Joje buvo įrengtos ir oro tiekimo sistema, ir vandens bei elektros tiekimas. Tačiau ilgainiui nebenaudojama ji nyko, ir pastaruoju metu Savivaldybės apskaitoje jos nebėra.
Pasak A.Gorodecko, Šilutės rajone iš viso yra 9000 informacinių lentelių, pritvirtintų įvairiose įstaigose ir įmonėse, kuriose taip pat pateikiami būtiniausi nurodymai, kaip elgtis panašiais ekstremaliais atvejais. Tačiau kur įrengta toji šilutiškius taip išgąsdinusi sirenų sistema, specialistas taip ir neišdavė – tai esanti valstybinė paslaptis. Tokias sirenas turi beveik visos seniūnijos, išskyrus mažąsias Žemaičių Naumiestį, Gardamą ir Usėnus. Neturi jų ir Naujakurių kvartalas bei Traksėdžiai, ir tai šių rajonų gyventojams šįsyk matyt išėjo į sveikatą…
Beje, kai apie kauksmo priežastį informavome keletą savo skaitytojų, išgirdome pamąstymus, jog taip „išmaudyti“ šilutiškiai kitą kartą net esant realiam pavojui išgirdę kaukiant sirenas jau gali tiesiog nebepatikėti jų nešama žinia…