Spalio 12-osios vakarą Kintuose susirinko apie 100 profesionalų ornitologų ir paukščių stebėtojų – mėgėjų, kurie dalyvavo paukščių ralio varžybose „Kuršių marios – 2018“. Jau devynioliktąjį kartą vykstančiose kasmetinėse varžybose dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir latvių, lenkų, suomių, britų, baltarusių komandos. Kadangi buvo vasariškas oras, ralio dalyviams pavyko užregistruoti net 161 paukščių rūšį – 20 rūšių daugiau nei pernai.
Trečiąją vietą užėmė komanda „Švyturys“, kurios vienas iš narių – Ventės rago ornitologinės stoties vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas.
„Dalyvavimas šiose varžybose – sėkmės dalykas: teisingu laiku reikia atsirasti tinkamoje vietoje. Kai kurios komandos net viena paskui kitą važinėjo, tačiau vienos pastebėjo kai kuriuos paukščius, o kitos – ne“, – įspūdžiais dalinosi V.Eigirdas.
Dalyvavo 22 komandos
Kaip informuoja Lietuvos ornitologų draugija (LOD), varžybų dieną, šeštadienį, dar neišaušus, 22 komandos išvyko savais, iš anksto suplanuotais maršrutais – išskubėjo registruoti paukščių.
Daugiausia komandų nuo pat ryto rinkosi Ventės rage. Oras buvo puikus, migracija vyko gana intensyviai. Tradiciškai Ventėje daugelis komandų bandė išgirsti ar pamatyti mažuosius apuokus. Bet, deja, pernai ir šiais metais jų pamatyti nepavyko.
Paukščių stebėtojai klausė migruojančių kikilių, dirvinių vieversių, svilikėlių, čivylių, žaliukių, lygučių ir kitų smulkiųjų žvirblinių paukščių balsų. Akylesni stebėjo paukštvanagius ir šelmenines kregždes. Krūmynuose girdėjosi karietaičių, liepsnelių, nykštukų, erškėtžvirblių balsai. Gerai paieškojus ir sėkmei aplankius buvo galima pamatyti ir baltabruvius nykštukus, juodagalves devynbalses. Keletas komandų girdėjo ir matė svirbelius. Virš marių buvo galima stebėti skrendančių kormoranų ir žąsų virtines, o nendrynuose girdėjo ūsuotąsias zyles. Akylesni stebėjo ir įvairių ančių skrendančius būrelius.
Visą dieną trukusių varžybų metu daugelis dalyvių aplankė ne tik Nemuno deltą bei rytinę Kuršių marių pakrantę, bet ir pajūrį – Klaipėdos pajūrį bei uosto akvatoriją, Palangos tiltą bei kitas vietas. Paukščių buvo ieškoma gyvenvietėse, miškuose, parkuose, pievose, karjeruose, vandens telkiniuose.
Ralio dalyviai, kaip ir pernai, 19 val. finišavo Kintuose. Pateikę savo stebėtų paukščių rūšių sąrašus ir trumpai atsipūtę, visi nekantriai laukė varžybų rezultatų apibendrinimo: kam kaip sekėsi, kokias rūšis matė tam tikra komanda, kiek viso jų pavyko užregistruoti.
Po diskusijų dėl atskirų paukščių rūšių stebėjimų paaiškėjo nugalėtojai. Šį kartą geriausiai sekėsi lietuvių komandai „NSO“, kuri užregistravo net 123 paukščių rūšis. Latvių komanda „Himantopus Himantopus“ stebėjo 117 paukščių rūšių ir užėmė antrąją vietą. Trečios vietos laimėtojai, kuriai pavyko užregistruoti 116 rūšis – komanda iš Lietuvos „Švyturys“.
Įdomesni stebėjimai: drižgalvė kryklė, didysis erelis rėksnys, lėlys, Europinė juodagalvė kiauliukė, mažoji krakšlė, pelėdikė, juodagalvė devynbalsė.
Pamatė alką ir rudąjį peslį
Ornitologas V.Eigirdas pasakojo, kad šiais metais kaip niekada daug paukščių. Tikriausiai dėl šilto oro kai kurie paukščiai dar nebuvo išskridę, tačiau jau pasirodė ir šiauriečių, tokių kaip čimčiakai, sniegenos.
Anot jo, norint pasiekti gerą rezultatą reikia kuo daugiau skirtingų vietovių aplankyti. Dažniausiai visi paukščių ralio dalyviai startuoja miške, kad galėtų užfiksuoti pelėdą ar kitą tankmės gyventoją, o vėliau keliauja į Ventės ragą, nes ten susirenka didžioji dalis žvirblinių paukščių. Vadinamajame paukščių rojuje komandos dažniausiai praleidžia kelias valandas ir užfiksuoja didžiąją dali sparnuočių, o tada žiūri ko trūksta – ar lauko paukščių, ar miško, ar jūros. Atitinkamai pagal tai ornitologai važiuoja arba prie jūros, arba prie tvenkinių, ar į kitas vietoves.
Šeštadienį nebuvo vėjo, tad jūroje buvo mažiau paukščių. Tačiau netoli Palangos tilto gražiai pozavo alkos, kurios paprastai praskrenda labai toli jūroje. Iš retesnių paukščių Vytauto komanda dar užfiksavo nendrinę lingę, rudąjį peslį, upinę žuvėdrą.
„Užėmėme trečiąją vietą, tačiau antroji komanda mus aplenkė tik viena rūšimi, o ketvirtoji komanda nuo mūsų atsiliko taipogi viena rūšimi. Prieš pat finišą baltoji kielė praskrido virš galvų, jeigu jos nebūtume pamatę, būtume likę ketvirti“, – pasakojo ornitologas.
Anot V.Eigirdo, pastebėti paukštį yra laimės dalykas, tačiau reikia ir žinių – sparnuotį reikia atpažinti ne tik iš išvaizdos, bet ir iš balso. Vytauto žodžiais sakant iš kiekvieno cyptelėjimo turi pasakyti, kas tai per paukštelis, nes šiuo metu paukščiai nebegieda, o leidžia kontaktinius garsus.
Kadangi laimėtojų komandoje buvo daug patyrusių ornitologų, gerai mokančių paukščių balsus, jie gerokai atsiplėšė nuo kitų.
Galbūt ir Vytauto komanda būtų geriau pasirodžiusi, jei būtų dalyvavę visi nariai. Anot ornitologo, keli komandos nariai negalėjo dalyvauti, buvo tik trys, kas gadino reikalą, nes pagal ralio taisykles, vieną paukštį turi pamatyti bent du nariai. Kai komandoje būna bent 4 žmonės, jie gali išsiskirstyti po du, tačiau trise turėjo vaikščioti kartu.