Šilutės miesto garbės piliečio vardas – A. Krušnauskui

antanas krusnauskasArtėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio jubiliejui, Šilutės rajono taryba nutarė suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990 – 1995).

Teikime Savivaldybės tarybai teigiama, kad A. Krušnauskas dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys, gerais darbais rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėją. 1988 m. rugpjūčio 25 d. šilutiškių visuotiniame susirinkime jis buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės iniciatyvinę grupę, buvo tarp 11 aktyviausių laikinosios sąjūdžio iniciatyvinės tarybos narių.

Teikimą Savivaldybės politikams pristačiusi Savivaldybės Kanceliarijos vedėja Dana Junutienė teigė, kad yra surinkta 229 parašai, kai pagal nuostatus būtina tik 100.

Būdamas miesto meru A. Krušnauskas inicijavo Šilutės ir Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį miestui didelę ekonominę naudą (per 10 humanitarinės pagalbos krovinių), ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolat stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių ir tai tęsiasi iki šiol. A. Krušnauskas Šilutės – Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos nariu (daugelį metų buvo draugijos valdybos nariu) yra nuo jos įkūrimo 1990 m. Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanų miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo. Jis taip pat rėmė besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas. Ypač daug jo dėmesio sulaukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius, rūpindamasis nepriklausomybės ir rezistencinės kovos, Macikų koncentracijos lagerio ir kitų nusikalstamo sovietinio režimo vietų pažymėjimu ir aukų pagerbimu statant kryžius, pritvirtinant prie pastatų atminties lenteles.

A. Krušnauskas yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys. Todėl svarstant Garbės pliečio teikimo sprendimo projektą Tarybos komitetuose konservatoriai nedalyvavo. Sprendžiant klausimą Taryboje, konservatoriai prisijungė ir balsavo su visais.

Visi 25 Savivaldybės tarybos nariai pritarė suteikti A. Krušnauskui miesto Garbės piliečio vardą.