Pirmadienį Pamaryje apsilankę Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius susitiko ne tik su rajono vadovais, bet išklausė ir šilutiškių bei rusniškių skundus.
Rusniškius vargina ypač daug problemų. Salos gyventojai guodėsi, kad jų gyvenimui ir verslui labai trukdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, nuolat baudžiantys tuos, kurie nesinešioja su savimi asmens dokumentų.
Susitikime dalyvavę VSAT Pagėgių rinktinės vadovai teisinosi, jog to reikalauja teisės aktai ir pareigūnai negali jų pakeisti.
Skundus išklausę svečiai mano, jog kai kuriuos klausimus buvo galima išpręsti nelaukiant jų vizito, o kai kuriuos įstatymus reikės keisti, kad žmonių gyvenimas būtų patogesnis.
Pasienio zona uždeda ir prievoles
Ne vienam rusniškiui pasitaikė, kad gatvėje jį sustabdę pasieniečiai pareikalavo asmens dokumento, o neturėjusiems surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus bei skyrė baudas – nuo 150 iki 300 litų.
Rusniškiai teigia, kad reikalavimas visur ir visada su savimi turėti asmens dokumentą yra nelogiškas ir trukdo gerai jaustis savame miestelyje.
Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis priminė, kad pasienio su Rusijos Federacija zonos gyventojams ir asmenims, būnantiems šioje zonoje, privaloma turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę. Ūkininko pažymėjimo ir kitų paprastesnių dokumentų, pasak R.Timinskio, neužtenka todėl, kad jie nėra apsaugoti nuo padirbinėjimo.
Rinktinės vadas neigė, kad pasienio pareigūnai be priežasties „kabinėjasi“. Tačiau rusniškiai vienas po kito bėrė pavyzdžius, kad buvo nubaustos net „karvių su kibirais melžti ėjusios močiutės“, o aiškintis bandžiusiems vyrams pasieniečiai esą liepė tylėti, antraip jie „gali gauti į murzą“.
Viceministras Ž.Pacevičius neneigė, jog tokie atvejai parodo pareigūnų kompetencijos ir elementarios kultūros stoką, bet priminė, kad tie jauni pasieniečiai – mūsų pačių sukurtoje aplinkoje užaugę žmonės.
Jis siūlė panašiais atvejais rašyti raštus rinktinės vadams, o šie turėtų atlikti tarnybinius tyrimus.
Jauni pareigūnai pasijunta karaliais
R.Timinskiui beliko pripažinti, jog galėjo visaip nutikti: „Dėl leidimų įplaukti į pasienio vandenis išdavimo tvarkos gauname vos kelis skundus, o dažniausiai žmonės skundžiasi dėl pareigūnų elgesio“.
Anot R.Timinskio, bėda ta, kad rinktinėje labai didelė pareigūnų kaita: iš maždaug 500 statutinių pareigūnų per metus pasikeičia apie 100. Didelė dalis jų, atvykusių iš kitų Lietuvos pakraščių, padirba pusmetį ir išvažiuoja atgal į tėviškę. Kartais uniformas vos užsivilkę jauni pareigūnai, anot rinktinės vado, „iš karto pasijunta ereliais ir karaliais“. Be to, jie stengiasi vykdyti mokykloje įkaltus nurodymus, kokių dokumentų jie privalo reikalauti, o ir vietinių pažinti nesuspėja.
Rusniškiai piktinosi, kad važiuojant minėtų leidimų į Vileikių užkardą tenka pasijusti it akliems kačiukams, nes nėra jokių nuorodų. Dar sunkiau atvykusiems svečiams, turistams nurodyti, kur yra ta „užslaptinta užkarda“.
R.Timinskis aiškino, jog vienos tokios rodyklės pastatymas atsieina daugiau nei 1000 litų, o pinigų nėra.
Rusniškiai teigė, kad nuvažiavus į užkardą leidimo būti pasienio vandenyse, už vartų kartais tenka prasėdėti po 2,5 valandos. Pasieniečiai aiškina, kad tiek laiko keičiasi pamaina.
Ž.Pacevičius pastebėjo, jog panašius klausimus buvę galima išsispręsti patiems ir jau seniai.
Pareigūnai turi padėti
Susirinkusieji išsakė nepasitenkinimą dėl laivybos kai kuriose upėse leidimų išdavimo tvarkos.
Priekaištų, jog pasienio tarnyba trukdo žvejybos verslui ir pramoginei laivininkystei, turėjo ir žvejai verslininkai bei žvejybos įmonių asociacija „Lampetra“. Juos išklausęs vidaus reikalų viceministras pripažino, kad kai kurie draudimai tiesiog neturi logikos. „Visi pareigūnai pirmiausia turėtų padėti žmogui“, – sakė jis.
K.Komskis irgi mano, kad kai kurie VSAT reikalavimai ir įstatymai jau yra pasenę ir laikas juos keisti. Ne vieną tokį reikalavimą jis pasižymėjo kaip keliantį abejonių.
Esant bet kokiems nesusipratimas rusniškiams pasiūlyta skambinti Pagėgių rinktinės anoniminiu pasitikėjimo telefonu (8 441) 57279 arba visą parą Pagėgių rinktinės budėtojų telefonu (8 441) 57955. Pastaruoju telefonu jie gali būti sujungti ir su rinktinės vadu, tad išsiaiškinti situaciją bus paprasčiau.
Per potvynio vandenis – su gondola?
Dar kartą estakados būtinumą priminusiems rusniškiams K.Komskis turėjo egzotišką pasiūlymą. Anot jo, per šiuos metus planuojama baigti estakados projektavimą, tada bus aišku, kiek ji kainuotų. Bet lėšų statybai artimiausiais metais vis tiek nebus.
Tad jis siūlė įsigyti kažką panašaus į gondolas, kuriomis galėtų kilnoti žmones. Tokia naujovė, svečio nuomone, būtų didelė atrakcija ir turistams.
Svečiai išgirdo ir prašymą tarpininkauti Susisiekimo ministerijoje, kad būtų pradėtas Nemuno seklumų valymas. Bet irgi gavo atsaką, jog šių metų biudžetas jau paskirstytas, tad pinigų tokiems darbams nebus iš kur paimti.
Siūlė kitaip „pasukti“ bendruomenių pinigus
Jau 50 metų saloje gyvenanti rusniškė prašė atsakyti, kaip K.Komskiui pavyko, anot jos, taip išgražinti Pagėgius, ir kodėl gatvės ir namai „vis dar tokie baisūs Rusnėje?“
K.Komskis pasiūlė seniūnijos vadovams į viską žiūrėti ūkiškai. Anot jo, Rusnė yra vienas iš rajono veidų, kur vežame visus savo svečius. Tad kiek kitaip vertėjo „pasukti“ ir bendruomenėms skirtus pinigus. Juos būtų buvę tikslinga panaudoti pagrindinei gatvei tvarkyti.
„Jei bendruomenės visas lėšas būtų skyrusios infrastruktūrai, daug daugiau svečių šiandien čia atvažiuotų. Tą patį milijoną galima pravalgyti, pramuzikuoti, o galima ir gatvę sutvarkyti. Kai kurie kiti jūsų rajono miesteliai irgi atrodo kaip kurortiniai“, – mano K.Komskis.
Artimiausiu metu, pasak K.Komskio, dauguma lėšų bus skiriama ne infrastruktūrai gerinti, bet verslumui skatinti.
Šilumos tiekėjų ir šiukšlių vežėjų „banditizmas“
Rusniškius piktina ir kelių priklausomybė, kai, anot seniūnės Dalios Drobnienės, vienas gatvės galas priklauso regioninių kelių įmonei, o kitas – seniūnijai. Tarpininkauti ministerijoje, kad būtų imtasi šios problemos svarstymo, pasižadėjo K.Komskis.
Gerų naujienų jis turėjo ir tiems rusniškiams, kurie nesinaudoja centralizuotu šildymu, bet vis dar gauna sąskaitas už laiptinių šildymą, nors tose laiptinėse net radiatorių nėra.
Tokią tvarką „banditizmu“ pavadinę rusniškiai ne vieni kelia šią problemą, apie tokias situacijas ir Šilutės daugiabučiuose „Šilutės naujienos“ jau rašė. Anot K.Komskio, šią problemą padės išspręsti užregistruotos naujos Šilumos įstatymo pataisos.
„Valstybe valstybėje“ rusniškiai vadina bendrovę „Ecoservice“, kuri potvynio metu šiukšlių iš salos nevežė gal 2 mėnesius, bet už nesuteiktą paslaugą vis tiek reikės sumokėti. Absurdu žmonės vadina tai, kad po 150 litų per metus ūkininkams tenka sumokėti ir už savo fermų šiukšles, nors tose fermose jie juk negyvena. K.Komskis patarė dėl šio reikalo kreiptis į vietos valdžią.
Svečiai dar apsilankė Šilutės policijos komisariate ir Priešgaisrinėje gelbėjimo dalyje, Vileikių užkardoje, bendravo su rajono mere Daiva Žebeliene.