Kunigas J. Kučingis: „Aš esu Lietuva – tavo Tėvynė“

Kunigas kuncingis_2Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d., tačiau galutinai išsilaisvino nuo Rusijos okupacijos, tik 1993 m. rugpjūčio 31 d., kai Rusija išvedė savo kariuomenę. Tądien 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešalonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai paliudijo kapitono Povilo Malakausko vadovaujamos karių grupės raportas buvusiam krašto apsaugos ministrui. Tarybų Sąjunga buvo okupavusi Lietuvą nuo 1940 birželio 15 d.

Švenčių skirtumai

Turime du Valstybės gimtadienius. Kuo jie skiriasi? Prieš šimtmetį pasirašytame valstybės atkūrimo akte šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa. Juk Lietuvos valstybės istorija yra kuriama daugiau nei 1000 metų. Galime pagrįstai didžiuotis, jog daugiau nei prieš 100 metų pirmieji ir vieninteliai Baltijos šalyse atkūrėme demokratine santvarka besiremiančią nepriklausomą valstybę. Skirtingai nei prieš beveik 100 metų, 1990 m. atkuriant šalies nepriklausomybę, Lietuvos, kaip valstybės terminas, jau buvo aiškus: šalis turėjo konkrečias sienas, patvirtintas tarptautinėmis sutartimis, bei administracinio valdymo tinklą. Taigi, Kovo 11-osios aktas skelbė šalies Nepriklausomybės, o ne pačios valstybės atkūrimo pradžią.
Kunigas kuncingis
Iškilusis kraštietis

Jonas Kučingis (iki 1952 m. – Jonas Kučinskas, g. 1908 m. gruodžio 23 d. Šnypšliuose, Šilutės r. – 2009 m. sausio 6 d. Los Andžele, Kalifornija) – kunigas, garbės prelatas (1965 m.), visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas JAV. Mirė sulaukęs 100 metų. Mokėsi Švėkšnos parapijinėje mokykloje, Saulės progimnazijoje, vėliau Turino saleziečių kolegijoje (Italija). Kunigu įšventintas 1937 m. 1944 m. paskirtas Švėkšnos gimnazijos kapelionu, bet artėjant frontui pasitraukė Vokietijon.

1984 m. pasitraukęs iš klebono pareigų, monsinjoras J. Kučingis toliau aktyviai dalyvavo Lietuvos išeivijos veikloje, atvažiuodavo į Lietuvą, Švėkšną, džiaugėsi atgauta nepriklausomybe. Lankėsi vyskupijose, Telšių kunigų seminarijoje, leidyklose, laikraščių redakcijose, kai kurias rėmė savo santaupomis. Didžiausias monsinjoro sukauptas dvasinis ir moralinis turtas – jo knygos. 
Nepamirštamas prelato susitikimas su Lietuvos žmonėmis 1997 m. liepos mėnesį gimtojoje Švėkšnoje, kai buvo švenčiamas jo kunigystės 60-metis. Rodėsi, kad į Švėkšną susirinko visa Žemaitija. Ta proga Prezidentas už didelius nuopelnus lietuviškai veiklai ir okupuotos Tėvynės laisvinimo reikalus J. Kučingį apdovanojo Gedimino ordinu.

Los Andžele 1947 m. J. Kučingis įkūrė Lietuvos vyčių ir Lietuvių susivienijimo kuopas, Katalikių moterų sąjungą, šv. Vardo draugiją, 1949 m. – lituanistinę šeštadieninę mokyklą, 1954 m. įsteigė vaikų darželį. Jo rūpesčiu 1951 m. Los Andžele pastatyta lietuvių bažnyčia, vėliau – lietuvių parapinė mokykla, namai seselėms kazimierietėms, 1954 m. suorganizuotos pirmosios Lietuvių dienos. 1993 m. organizavo prelato Juliaus Maciejausko perlaidojimą Švėkšnoje ir sukūrė dokumentinį filmą apie jį.

Mintys aktualios ir šiandien

Prelatas niekada neužmiršo savo Tėvynės. Eidamas sudėtingais prieškario, karo ir pokario metų keliais, liko ištikimas Bažnyčiai ir Tėvynei. Pelnė ne tik tikinčiųjų, išeivijos, bet ir Lietuvos žmonių meilę bei pagarbą.

Ištrauka iš J. Kučingio pamokslo 1985 m. rugsėjo 8 d., šv. Kazimiero bažnyčioje Los Andžele, Kalifornijoje, Tautos dienos minėjimo proga. Prelato mintys iki šiol neprarado aktualumo ir šiandien jos skamba pakiliai, jautriai – tiesiai į širdį šią Valstybės gimtadienio dieną.

„Aš esu LIETUVA, tavo Tėvynė, kenčianti sunkią vergiją, ir man reikalinga tavo pagalba: 1. Neturėk kitos Tėvynės tik mane vieną ir nemylėk kitos labiau už mane. 2. Neminėk mano vardo be pagarbos, bet stenkis visur jį kelti, gerbti ir ginti. 3.

Prisimink mano tautines ir religines šventes, turėk dosnią ranką ir karštą širdį man nelaimėje padėti. 4. Gerbk tuos, kurie mano vardą iškėlė ir kelia, nors tie mano didieji sūnūs ir skirtųsi savo pažiūromis. 5. Neužmušk savyje ir kituose lietuviškumo, nesišalink tautinio ir religinio darbo, nekraipyk savo pavardės ir nedarkyk mano kalbos. 6. Netepk nepadoriu elgesiu ir darbais savęs ir mano gero vardo. 7. Nevok iš manęs mano vaikų. Kalbėk su jais namuose lietuviškai, išmokyk lietuviškai skaityti ir rašyti. 8. Nemeluok, kad esi kitoks, neišsižadėk savęs ir manęs kitiems pataikaudamas. 9. Nesisavink netinkamų papročių ir nesakyk, kad jie tau labiau dera negu manieji.10. Negeisk kitos tautybės žmonos ar vyro, o pasirink iš mano dukrų ar sūnų, ir būkite abu ištikimi man, nors svetur tektų ir akis užmerkti.“ (Jonas A. Kučinskas-Kučingis. Mano gyvenimo takais. 1997, Vilnius. 228 psl.)