„Kai bandai ir dirbi – viską padarai“, – tokia visai trumpa verslo formule netikėtą ir naują savo įmonės verslo kryptį nusako UAB „Toluta“ vadovas Romualdas ŽEBELYS, šalia statybos darbų ėmęsis ir šakočių kepimo.
Verslininkas pernai pasinaudojo galimybe per Lietuvos darbo biržą gauti valstybės paramą steigiant naujas neterminuotas ir ilgalaikes darbo vietas – dalyvavo Vietinių užimtumo iniciatyvų projekte.
Jau praėjęs visus biurokratinius barjerus, R.Žebelys turi ką pasakyti apie valstybės paramą dar galvojantiems verslininkams: anot jo, parama labai pagreitina sumanytų projektų įgyvendinimą, bet ir apie riziką verta pagalvoti.
Šakočiai – paveldas, kaip ir cepelinai
Šis posūkis – jau antras 16 metų dirbančios UAB „Toluta“ veikloje. Prisimindamas verslo kelią, R.Žebelys pasakoja, jog pirmiausia prekiavo nekilnojamuoju turtu, kurio kainų sprogimą išprovokavo prasidėjusi ekonominė krizė.
Tuomet kuriam laikui ėmėsi statybos darbų, bet ir čia pastebėjo savotišką nemalonų dėsningumą. „Už atliktus statybos darbus pinigus užsakovai dažnai perveda gerokai vėliau, nei atiduodame objektus, o dirbti toliau ir mokėti žmonėms atlyginimus reikia nuolat. Todėl ir pagalvojau, kad reikia imtis dar kokio verslo, gal kokios gamybos, kad pinigai ateitų ir iš kitų sričių“, – Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje surengtoje spaudos konferencijoje apie posūkį versle pasakojo R.Žebelys.
Anot verslininko, maisto produktai yra ta prekė, kuri žmonėms reikalinga ir perkama kasdien. Bet mintis užsiimti būtent šakočių kepimu jam į galvą atėjo visai spontaniškai, – kai pamatė informaciją apie galimybę gauti paramą verslui. Viską lėmė mintis, kad šakočiai yra tarsi nacionalinis lietuvių produktas, toks pat paveldas kaip ir cepelinai.
Savąjį skonį rinkosi beveik pusmetį
Ilgas buvo tas procesas, kol šeima atrado savąjį to paveldo receptą. Verslininkas neslepia, kad nuolat pirko visų aplinkinių įmonių kepamą produkciją ir kartu su šeima ragavo, ragavo… Tada ir pirmąją krosnį namuose pasistatė, kepė ir vėl ragavo…
„Norėjosi, kad skonis būtų toks, kad žmogus jį prisimintų, kad ilgam atmintyje išliktų,“ – pasakoja R.Žebelys.
Ragavimo procesas, anot jo, truko beveik pusmetį, ir vis atrodė, kad tai dar ne tas… Kol kartą, netikėtai patiems sau, juodu su žmona Daiva aptiko namuose gal du dešimtmečius gulėjusį, nuo laiko net pageltusį popieriaus lapelį. Jame ir buvo užrašytas kleboniško šakočio receptas – senovinis, toks, kokį tuometinės gaspadinės kepdavo klebonams.
R.Žebelys dar patikslina, kad ir pagal tą receptą kepamas šakotis pradžioje atrodė tai per riebus, tai pernelyg saldus… Tačiau tai jau buvo visai kitas, neįprastas šakočio skonis, kurį prisimindavo tuomet, kai vėl nepatikdavo kuris nors pirktinis.
Taigi tą „savąjį“ skonį šeima rinkosi ilgai. „Bet šiandien jau ramia širdimi galiu pasakyti, kad atsirinkome tokį, apie kokį svajojome“, – sako verslininkas.
Jo principas – nekonkuruoti su analogiškomis įmonėmis mažinant kainą ir nežlugdyti kolegų (taip R.Žebelys vadina savo konkurentus). Atvirkščiai – „Tolutos“ šakočiai turi išsiskirti ne žema kaina, bet gera kokybe.
Jis tikisi, kad ir šilutiškiai įvertins tą neįprastą skonį, o ir reklamos sako norintis tokios, kuri eitų iš lūpų į lūpas.
Tik po Naujųjų metų atidaryto naujojo cecho produkcija prekiaujama trijose Šilutės parduotuvėse – „Eglė“, „Po savo stogu“, „Rambyno kalnas“. Produkcija vežama į visą platų Žemaitijos regioną, o viena bandomoji partija iškeliavo ir į tolimąją Angliją. Šiandien kepama tiek šakočių, kiek pajėgiama realizuoti, bet jau pastebėta, kad užsakymų daugėja.
„Savo šakočius kepame tik iš aukščiausios kokybės produktų, kuriuos tiekia tik įvertinti tiekėjai. Netolimoje ateityje asortimentą papildys ir kiti konditerijos gaminiai: bandelės, sausainiai ir kiti skanėstai“, – sako R.Žebelys.
Pataria gerai pagalvoti
R.Žebelys sako, jog gautoji 320-ties tūkstančių litų (visos sumos – be PVM) valstybės parama – solidus indėlis į verslą, išties padėjęs įgyvendinti jo sumanymą per trumpiausią laiką – nevisus metus. Jis įsitikinęs, kad jei būtų reikėję kepyklos cechą įrengti ir įdarbinti 8 žmones už savas lėšas, būtų tekę dirbti porą metų.
Prie gautosios sumos pridėjęs dar nemažai savų lėšų, verslininkas pirko rotacinę krosnį, šakočių kepimo krosneles, pramoninius šaldytuvus, du automobilius produkcijai išvežioti.
Reikėjo ir žmonių – verslininkas įdarbino 5 kepėjas, 2 vairuotojus ir sandėlininką. Iš kitų kepyklų žmonių jis neviliojo ir džiaugiasi, kad šakočių kepimo subtilybes greit perprato šio darbo net nedirbusios moterys.
Tokiuose projektuose dalyvauti pasiryžtantiems verslininkams R.Žebelys pataria pirma gerai viską apgalvoti. Mat yra daug biurokratinių barjerų, reikia turėti ir nemažai savų lėšų, o projektą būtina įvykdyti 100 procentų. Antraip gautas paramos lėšas tektų grąžinti, o tai jau būtų visai nelengva.