Šilutiškiai kiaulių maro nesibaimina, bet kiaulienos perka mažiau

kiauliena Mesos prekeive Danute„Patys matote, pirkėjų nėra – tuščia“, – teigia Šilutės prekyvietėje „Halė“ lietuviška kiauliena prekiaujanti Kristina. Sumažėjusiu mėsos pardavimu skundžiasi ir jos kolegės.

Tuo tarpu prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė tikina, kad kiaulienos paklausa Šilutės rajone liepos ir rugpjūčio mėnesiais išliko nepakitusi, nors, pasak jos, gali būti, kad afrikinio kiaulių maro židinius nustačius vienoje didžiausių ir pažangiausių šalies kiaulių auginimo įmonių, dalis vartotojų vis tik priėmė sprendimą kiaulienos atsisakyti ar pakeisti ją kita mėsa. Tačiau galbūt tai tik spontaniškas, trumpalaikis sprendimas.

„Šilutės naujienos“ primena, kad liepos pabaigoje pirmasis afrikinio kiaulių maro užkratas Lietuvoje nustatytas kiaulių auginimo komplekse Ignalinos rajone, jame teko sunaikinti apie 19 tūkstančių kiaulių. Rugpjūčio pradžioje dar vienas šios ligos židinys įsiplieskė Utenoje.

Šilutės rajonas į didesnės rizikos zoną nepatenka, bet vis didesnis nerimas jaučiamas ir Pamario krašte.

Mėsos nepirko dėl karščių

„Ne dėl kiaulių maro sumažėjo mėsos pardavimai, bet dėl karščių, o gal ir dėl to, kad pradžia mėnesio – žmonės neturi pinigų“, – prieš savaitę samprotavo „Halės“ prekeivė Danutė. Tiek jos, tiek kitų prekyvietės kiaulienos pardavėjų nuomone, šilutiškiai maro nesibaimina, tačiau šios mėsos nebeperka todėl, kad per karščius nenori apsunkinti savo skrandžių. Pastaruoju metu populiariausia mėsos rūšis – kiaulienos sprandinė, iš kurios galima pasigaminti šašlykus. Per karščius „Halėje“ buvo mažiau parduodama ne tik mėsos, bet ir paukštienos, žuvies.

„Maxima“ atstovė M.Januškevičienė dėstė, kad jų klientams lietuviška kiauliena – populiariausia mėsa, o jos populiarumą mūsų šalyje lemia vartojimo tradicijos. Kasdien šios mėsos „Maxima“ parduotuvėse nuperkama apie 20 tonų. Toliau pagal populiarumą rikiuotųsi paukštiena, po to jautiena, veršiena, triušiena, aviena. Tačiau, palyginti su kiauliena, kitų mėsos rūšių suvartojama kelis kartus mažiau.

„Pastaraisiais metais auga paukštienos pardavimai – vis didesnį dėmesį sveikai mitybai skiriantys pirkėjai kiaulieną keičia liesesne, mitybos specialistų rekomenduojama paukštiena“, – teigė M.Januškevičienė.

Ypač ši tendencija išryškėja vasarą, tai vienintelis laikotarpis per metus, kai šviežios paukštienos suvartojama daugiau nei kiaulienos. Be to, tuomet žmonės pirmenybę teikia vaisiams ir daržovėms, lengvesniam maistui, kuris padeda atsigaivinti. Net iškylautojai dažniau ant grotelių kepa vištienos šašlykus ar tiesiog šviežias daržoves.

Žmonėms liga nepavojinga

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užtikrina, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

„Kiaulių mėsos iš Lietuvos rajonų, kuriuose dėl afrikinio kiaulių maro buvo paskelbta ir iki šiol galioja ekstremali padėtis, „Maxima“ prekybos tinklas nepirko anksčiau, neperka ir dabar“, – tvirtina ir M.Januškevičienė.

Lietuviška kiauliena ir jos gaminiai į „Maxima“ parduotuves ir iki šiol buvo priimami tik tiekėjams pateikus visus kokybę patvirtinančius sertifikatus bei mėsos kilmę įrodančius dokumentus. Sugriežtinus šviežios mėsos priėmimo kontrolę, prioritetu tapo jos kilmės atsekamumas – t.y., kokiame Lietuvos regione kiaulės užaugintos, kur buvo paskerstos.

„Baimės dėl kiaulienos saugumo nepagrįstos – mūsų parduotuvėse prekiaujama tik kokybiška mėsa“, – tikino prekybos tinklo atstovė.

Rajone – apie 18 000 kiaulių

Lietuvoje įsiplieskiant vis naujiems afrikinio kiaulių maro židiniams, pavojus gresia ir dideliems kiaulių kompleksams, ir kelis gyvulius auginantiems žmonėms. Ligos virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės, jis atsparus karščiui ir šalčiui.

ŽŪM primena, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, šiuo metu turi būti ypač atsargus ir skirti didelį dėmesį higienai, nedalyvauti medžioklėse, nelankyti kitų kiaulių ūkių.

„Nedžiugina, kad ta liga plinta, bet reikėtų ne nerimauti, o daryti viską, kad būtų užkirstas kelias maro patekimui į gyvulių laikymo vietas“, – sakė Šilutės VMVT vadovas Edmundas Ciparis.

Rugpjūčio pradžioje mūsų rajone įregistruota 206 laikymo vietos su 18 186 kiaulėmis, bet tikėtina, kad įskaičiuotos ne visos kiaulės – tikriausiai daugiau žmonių augina po vieną – dvi kiaules.

Jei rajone atsiras maro užkratas, visos kiaulės bus naikinamos. „Kadangi ta liga vistiek slenka, žmonės turėtų mažinti kiaulių, taip patirtų mažesnių nuostolių“, – pataria E.Ciparis.

Jis primena, kad ūkininkams privalu du kartus per metus registruoti kiaules ir prašo net kelias kiaules laikančius žmones jas užregistruoti, nes antraip ligos atveju patirtų nuostolių niekas nekompensuotų.

Afrikinis kiaulių maras pagal simptomus panašus ir į raudonligę, perkaitimus, šilumos smūgį ar kitokius negalavimas, todėl jeigu yra nors menkiausias įtarimas, reikia pranešti veterinarijos gydytojui, kad židinys būtų kuo greičiau lokalizuotas.

„Tikriname ir įrangą, ar veikia, kad nebūtų naujiena jei reikėtų likviduoti ligą“, – neslėpė E.Ciparis.

Neša didelius nuostolius

Afrikinis kiaulių maras yra ūmi, greit plintanti virusinė infekcija, perduodama tiesioginio kontakto metu ar suėdus užkrėsto pašaro. Ligą kiaulėms gali pernešti ir žmogaus apranga, batai, naminiai ar laukiniai gyvūnai, graužikai, vabzdžiai. Viruso inkubacinis laikotarpis yra 4-9 dienos, kai kada – ir 21 diena. Susirgęs gyvūnas nugaišta per kelias dienas.

Galimo pavojaus zonoje ir kitose kiaulių laikymo vietose ūkių teritoriją rekomenduojama aptverti, kad nepatektų laukiniai gyvūnai ir kenkėjai. Atvykstantys automobiliai turėtų pervažiuoti per dezinfekciniu skysčiu padengtą kilimą, o apatinė jų dalis papildomai apipurškiama dezinfekciniu skysčiu. Prie įėjimų į tvartus ir pagalbines patalpas reikia pakloti dezinfekcinius kilimėlius, į kiaulių laikymo vietas negali patekti pašaliniai asmenys.

ŽŪM primena, kad ūkininkai turėtų kasdien tikrinti savo kiaules, stebėti naujai įsigytųjų sveikatos būklę, sergančias – nedelsiant izoliuoti ir kreiptis į VMVT. Negalima laikyti kiaulių lauke, o pašarus rekomenduojama pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir laikyti maišuose, nuo kenkėjų apsaugotoje atskiroje patalpoje. Draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis.

Radus nugaišusį laukinį gyvūną irgi privalu nedelsiant informuoti VMVT nemokamu telefonu 8 800 40 403.