Upių teršimas nesibaigia – naftos produktų dėmė pastebėta Upaitėje

4841385941 3bb6b1ef7cVakar ryte aplinkosaugininkai gavo dar vieną pranešimą apie teršalus upėje. Šį kartą į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs žvejas pranešė apie naftos produktų dėmes netoli Minijos kaimo, Upaitės upėje.

Į įvykio vietą nuvyko Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, patikrinti situacijos valtimi nuplaukė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Vitalijus Gutauskas bei Aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas.

Per pastarąsias tris savaites tai jau ketvirtas įvykis, kuomet aplinkosaugininkai vyksta tikrinti pranešimų dėl upių taršos. Liepos pabaigoje Šyšos upę teršė „Biofuture“ gamykla, o rugpjūčio pradžioje gausus negyvų žuvų skaičius pastebėtas plūduriuojantis Ašvos upėje.

Pranešimas pasitvirtino

Gyvosios gamtos inspekcijos valtimi į įvykio vietą Upaitėje nuplaukę aplinkosaugininkai iš tiesų vandenyje išvydo nedidelę naftos produktų dėmę. Upaitėje ji plūduriavo 100 metrų atstumu žemyn nuo Minijos upės. Išmatavę deguonies kiekį vandenyje ir paėmę vandens mėginį, aplinkosaugininkai akylai išžvalgė ir tolesnę upės teritoriją, tačiau daugiau naftos dėmių nepastebėjo. Tyrimams paimtas vanduo bus nuvežtas į Klaipėdos jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės skyriaus laboratoriją. Atsakymo, koks naftos kiekis tuo metu plūduriavo vandenyje, bus galima tikėtis maždaug po savaitės.

„Deguonies kiekio matavimas parodė, kad šiuo metu Upaitėje deguonies yra 4,7 mg litre. Žuvys nedus, tačiau tokiai upei deguonies yra mažoka. Tiesa, vanduo upėje dabar žaliuoja, „žydi“, tad neatmetam galimybės, kad deguonies kiekis yra sumažėjęs dėl to“, – sakė aplinkosaugininkas P.Sirtautas.

Netoli teritorijos, kur pastebėta naftos dėmė, nėra jokių įmonių, gamyklų, fermų ar naftos bazių, todėl spėlioti, kas konkrečiai atsitiko, kaip vandenyje atsirado naftos dėmė, be konkrečių faktų aplinkosaugininkai nedrįsta. Tačiau neatmetama versija, kad vanduo naftos produktais galėjo būti užterštas iš praplaukiančio laivo.

Naftos dėmę, purkštuvu skleisdami sorbentą, po pietų skaidė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės apsaugos valdybos pirmosios komandos narai. Tikimasi, kad suskaidytas plonas teršalų sluoksnis iš vandens tiesiog išgaruos.

Bauda – „Biofuture“ darbų saugos vadovui

„Šilutės naujienos“ jau rašė, kad liepos pabaigoje teršalų srovė pastebėta ir Šyšos upėje. Aplinkosaugininkai tuomet patvirtino, kad teršalai į upę bėgo per spirito ir etanolio gamyklos „Biofuture“ lietaus kanalizacijos išleistuvą. Taip pat buvo paimti ir į laboratoriją nusiųsti vandens mėginiai.

Ne vieną kartą už upės taršą bausta įmonė greitai rado atpirkimo ožį – darbų saugos vadovą Sigitą Majų. Įvertinus vandens mėginių atsakymus, už nežymų normatyvų viršijimą Šilutės r. agentūros inspektorė Galina Misevičienė jam skyrė 1000 litų baudą.

Tačiau tuo įmonės „bėdos“ nesibaigė. Praėjusį savaitgalį, sekmadienio vakarą, aplinkosaugininkai dar kartą apsilankė bendrovės teritorijoje. Jie reagavo į pranešimą apie prie šios įmonės tvyrantį nemalonų kvapą ir keistas putas Šyšos upėje. Tą kartą aplinkosaugininkai vandens netyrė: įvykio vietoje nustatė, kad suputojęs vanduo neskleidžia jokio kvapo, o smarvė sklinda iš kanalizacijos šulinio.

Laboratoriniais vandens mėginių tyrimais mėnesio pradžioje bandyta nustatyti, kodėl Ašvos upėje staiga atsirado nemažai negyvų žuvų. Gaišenos plaukė net kelių kilometrų ruože. Pasak Šilutės r. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovo Stanislovo Sudeikio, pagal vandens vaizdą buvo galima įtarti, kad kažkas į upę išliejo raugą („brogą“). Tačiau laboratoriniai vandens tyrimai taršos nenustatė. Kodėl Ašva plukdė negyvas žuvis, liko neaišku.