Į pajūrio kurortus atvykstantys žmonės šiuo metu turi unikalią galimybę stebėti net kelis gamtos diktuojamus reiškinius. Ne visi jie poilsiautojams kelia teigiamų emocijų.
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, daugiausia nemalonių pojūčių kelia Kuršių marių pakrantėse masiškai pūvančios žuvys. Jos skleidžia nepakeliamą smarvę net Neringos perlu vadinamoje Nidoje. Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, kad į pakrantes išmetama negyvų žuvų, vietos žmonių visai nestebina.
„Tai sezoninis reiškinys, tik šiemet jis labiau matomas. Tos marių vandens į pakrantes išplautos žuvys greičiausiai dar žiemą užduso po ledu, o su ledonešiu, atšilus, buvo suplukdytos į marias iš visų intakų, Nemuno. Dar prisidėjo tai, kad neseniai buvo starkių ir ešerių nerštas, žuvys nusilpo, o vandens temperatūra staigiai pakilo, tad jų ir taip išsekęs organizmas patyrė papildomą stresą”, – dienraščiui pasakojo Neringos vadovas.
Ne vieną poilsiautoją aiktelėti priverčia ir kietasparniai vabalai grambuoliai – jais tirštai nusėti ištisi paplūdimių ruožai Palangoje, Melnragėje, Smiltynėje.
Tačiau, be šių ne itin malonių staigmenų, poilsiautojai gali stebėti į laumžirgius panašių vabzdžių skėčių migraciją. Jie skrenda tarsi skėrių būriai.
„Ilsėjomės Palangoje su mažais vaikais. Baisu, kiek jų daug, ropoja, lipa… Vienas vaikas net susigrūdo į burną tą vabalą. Kas čia vyksta? Niekada anksčiau nesu matęs nieko panašaus, nors tokiu metu pajūryje kasmet atostogauju”, – LŽ pasakojo vienas kaunietis.
Grambuoliai šeimininkauja ir Smiltynėje. KNNP biologė Jūratė Zarankaitė LŽ teigė, jog masinė grambuolių migracija kartojasi kas penkerius metus.
„Grambuolių lervos trejus ketverius metus gyvena po žeme, vėliau iš lėliukių išsirita suaugę vabalai. Tačiau jie iškart į paviršių nelenda ir žiemoja. Gegužės pabaigoje jie pasirodė. Išropojo vienu metu, todėl atrodo, kad jų tiek daug”, – pasakojo gamtininkė.