Kelias savaites iš eilės besitęsianti viduvasario kaitra be pėdsakų nepraeis – žymiai menkesnio derliaus tikisi ir bulvių, ir grūdų augintojai, dejuoja daržininkai, žiemai paruoštais pašarais jau dabar papildomai gyvulius šeria kai kurie gyvulininkystės ūkių savininkai.
Tiesa, išimčių yra. Laimėjo tie bulvininkai, kurie sodino ankstyvąsias veisles, o prieš sodinimą dar nepatingėjo sėklą sudaiginti. Problemų sako neįžvelgiantys ir tie pieno ūkių savininkai, kurių pievos yra potvynio užliejamoje zonoje.
Laimėjo pasodinę ankstyvąsias bulves
Bene didžiausias rajono bulvių augintojas, tarvydiškis Algimantas Elijošius optimizmu nespinduliuoja, nors galutinių šiemetinės sausros padarinių sako dar negalintis įvertinti – bulviakasis tik prasidėjo. Kol kas šio ūkininko laukuose kasamos ankstyvosios bulvės – jų šių metų derlius nelabai skirsis nuo pernykščio.
Anot ūkininko, nuo sausros ypač nukentėjo vėlyvųjų veislių bulvės, o kai kurių drėgmei ypač jautrių veislių, matyt, vos ne vos užteks kitų metų sėklai.
Liūdnas vaizdas, ūkininko žodžiais tariant, yra visur laukuose – ir pievose, ir grūdinių pasėliuose. Jau dabar aišku, kad ir žiemkenčių, ir vasarinių javų grūdai smulkesni nei pernai. Menkesnį derlių išaugino net žirniai, kurių A.Elijošius šiek tiek augina sėjomainai.
Šiuo metu visiškai sustojo daržovių – svogūnų, burokėlių, kurių A.Elijošius irgi sodina nedaug, augimas.
Pievų jis sako turintis nedaug, bet pasižiūrėjus į kaimynų plotus irgi darosi liūdna – pievose žolės nėra.
Kaip ir kasmet, dar prieš Jonines bulviakasį pradėjo ir Rusnės laukuose bulves auginantis Artūras. Ir jis ankstyvųjų derliumi nesiskundžia. „Sodiname ankstyvąsias, be to – daigintas bulves. Jos dar suspėjo pakankamai drėgmės gauti pavasarį, todėl nuo sausros nelabai nukentėjo. Derliumi esu patenkintas, jis bus panašus į pernykštį“, – sakė Artūras.
Anot ūkininko, per karščius dirvos paviršiuje temperatūra siekė daugiau nei 40 laipsnių, tad nekeista, kad bet kokių daržovių augimas jau yra sustojęs.
Užliekniškių nuomonės skiriasi
Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Kliučinskas turi daugiau nei 100 galvijų, iš jų – 50 melžiamų karvių, ir šiuo metu rimtai suka galvą, kuo toliau juos šers. Anot ūkininko, kaitros išdegintuose laukuose žolės beliko vos kelioms dienoms ir ji nebeželia.
Pirmosios žolės dar spėjęs susišienauti A.Kliučinskas sako, jog atolas šiemet nebežėlė visai, tik kur ne kur rūgštynės ir kitos piktžolės išdygo.
„Tokia neregėta kaitra padarė akivaizdžią žalą“, – įvertino užliekniškis.
O štai visai šalia A.Kliučinsko ūkininkaujantis ir apie 300 galvijų laikantis Algimantas Leščinskas – kitokios nuomonės. Anot jo, bėdos nėra, pievose žolės pakanka. Gal todėl, kad A.Leščinsko pievos – užliejamos. „Šerti papildomai galvijų tikrai nereikia, o grūdinių pasėliams padaryta žala irgi nedidelė“, – net nustebino tokiu komentaru šis užliekniškis.
Jis situaciją vertina realistiškai, t.y., laikosi nuostatos „yra kaip yra“, problemos nesureikšmina. „Viskas priklauso nuo paties žmogaus požiūrio“, – sako jaunasis ūkininkas.
Į pievas vežioja ir pašarus
Kitame rajono pakraštyje – Kintų seniūnijoje – blogiau. Uogalių kaime gyvenantis ūkininkas Paneušas Surplys plėtoja pieno ūkį ir laiko apie 40 melžiamų karvių. Šiemetinę vasarą uogališkis vadina vienu žodžiu – katastrofa.
Pastarąsias kelias savaites ūkininkui tenka kasdien į ganyklas suvežioti apie 4 tonas vandens gyvuliams girdyti. „Vanduo – iš vandentiekio, tad kiek už jį sumokėsiu, bijau ir galvoti“, – prisipažino ūkininkas.
Tiesa, vandenėlio gyvuliams jam tekdavo vežti ir kitomis vasaromis, bet nepalyginamai mažiau, mat gyvuliai ir tokių karščių nekentėjo, ir sodrią žolytę rupšnodami taip neištrokšdavo.
Lyg to dar būtų negana, jau daugiau nei porą savaičių P.Surplys į ganyklas vežioja ir pašarus – žiemai sukauptą šienainį. „O ką daryti, kad ganyklos – rudos rudžiausios, visa žolė seniai išdegė“, – sako jis.
Tik ką jis darys žiemą, jei pašarus vasarą sušers? P.Surplys turi vieną viltį – kad dar sulauks lietaus, ir atolas jį išgelbės.
Smulkūs rapsai ir grūdai
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas primena, kad drėgmės laukuose pritrūko ne tik viduvasarį, – jos trūko nuo pat sėjos. Todėl dabar kuliami žymiai smulkesni kviečių ir kvietrugių grūdeliai. Grūdų supirkėjai tokius grūdus priskiria prie nekondicinių.
Labai smulkutės šiemet ir rapsų sėklelės, kuriuos mūsų rajone augina bent 10 ūkininkų. Jos tiesiog sudžiūvo nesubrendusios, mat karščio nualinti augalai anksti pradėjo mesti apatinius lapus.
Javapjūtė mūsų krašte prasidėjo prieš geras porą savaičių ir pirmieji ūkininkai ją pradėjo nuo žieminių javų. O tų žieminių net 80 proc. mūsų rajono laukuose sunaikino šalnos. „Kai kuriems ūkininkams teko atsėti 100 proc. žieminių javų“, – sakė K.Andrijauskas.
Žinia, antrą kartą įdirbę žemę bei prižiūrėję pasėlius, ūkininkai vargu ar turės iš to pelno.
Šiemet, pasak K.Andrijausko, išdžiūvo net durpingos pievos, į kurias kitais metais būdavo neįmanoma įvažiuoti su technika. Ne geriau ir molingame dirvožemyje – jis toks sukietėjęs, kad tapo labiau panašus į akmenį negu į dirvą.
„Tragedija“, – vienu žodžiu įvertino padėtį LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas.