Viena potvynio banga jau nuslūgo, bet dar gali būti kitų, todėl penktadienį surengtas tradicinis rajono Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis dėl pasirengimo potvyniui.
Šiemetiniame posėdyje, kitaip nei kituose kasmetiniuose, situacija nebuvo užglostyta visaapimančiais „viskas gerai“, bet buvo ir aštresnių pasisakymų, ir svečių iš apskrities kritikos, nenusileido ir šilutiškiai.
Siūlo panaudoti rezervo fondo pinigus
Savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas suskaičiavo, kad potvynio zonoje gyvena 90 senų žmonių, 12 iš jų yra sunkūs ligoniai.
Lietuvos kariuomenės vadovybė informavo, jog nebeturi dviejų amfibijų, kurias, kaip iki šiol, prispyrus reikalui dalijosi Pagėgių ir Šilutės savivaldybės, tad kilo klausimas, kaip likusią vienintelę amfibiją savivaldybės dalinsis, jei reikės pagalbos potvynio apsemtiems žmonėms.
Nutarta, kad amfibija stovės mūsų rajone, bet tam, kad ji būtų atgabenta, turi būti paskelbta ekstremali situacija. Kariškiai amfibiją atvežtų ne greičiau kaip per 6 dienas, nes jiems teks susirasti tralą, kuris tuo metu gali būti kitoje valstybėje.
Tuo tarpu kartais vanduo kyla itin greitai. Tai buvo šiemet, kai Rupkalvių kaimo gyventojas Bronius Malūkas vakare į savo kiemą įvažiavo lengvuoju automobiliu, o ryte prie namų jau tyvuliavo pusmetrio gylio „ežeras“…
Baiminamasi ir tokios situacijos, kada ant kelio išsiliejęs vanduo užšąla. Ledus sulaužo technika, bet lytys niekur nenuplaukia, nes kelią supa krūmai. Tuomet yra pavojinga važiuoti žmones vežančiam galingam specialiam sunkvežimiui MAN, nes jis gali ir apvirsti.
R.Renčeliauskas akcentavo, kad tikslingiau būtų galima panaudoti Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo pinigus. Šios lėšos turi būti naudojamos ekstremalių situacijų padariniams šalinti ir nuostoliams likviduoti, bet jei tokių padarinių nėra (kaip, pavyzdžiui, pernai), jos vėl grįžta į savivaldybės katilą.
Sausio 16 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vykusiame posėdyje R.Renčeliauskas akcentavo, jog turėtų būti priimtas Vyriausybės nutarimas, kad šiuos pinigus būtų galima panaudoti prevencijai, gelbėjimo įrangai ir priemonėms, pavyzdžiui, skaitmeniniam radijo ryšiui įsigyti.
„Palaikymo jau sulaukta ir Klaipėdos apskrityje, tad belieka kaip nors gauti Vyriausybės pritarimą. Galbūt galėtų padėti rajone išrinkti Seimo nariai?“, – svarstė R.Renčeliauskas.
Kalbėdamas apie potvynį per radiją jis sakė kreipęsis ir į šalies Prezidentę ir priminęs ilgus dešimtmečius nesprendžiamą estakados problemą.
Kad tik būtų tas potvynis…
UAB „Šilutės polderiai“ galimo potvynio visai nesibaimina. Kaip šios bendrovės vadovą Arūną Jagminą citavo Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda, „sudarytos žmonių brigados, sukaupta pakankamai smėlio, svarbu, kad tik būtų potvynis, o sutiksim jį be panikos…“
Tikimasi, kad šiemet bus atlikta visų rajono užtvankų ekspertizė, kuriai jau skirta lėšų. Didžiausią nerimą specialistams kelia Žemaičių Naumiesčio užtvanka, bet ir kitos, statytos prieš 40 metų, anot A.S.Nausėdos, jau yra labai pavojingi įrenginiai.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė neabejoja, kad bus ir dar viena potvynio banga, ir sakė, kad rusniškiams šiemet jau išduota 500 leidimų kelti automobilius. Seniūnė mano, kad pats laikas pasvarstyti, ar verta kasmet vargti su tais leidimais, gal reikėtų dalinti nuolatinius. R.Renčeliauskas mano, kad seniūnija tokį dalyką galėtų spręsti savarankiškai.
Perkėlą per apsemtą kelią į Rusnę šiemet jau buvo organizavę Šilutės kelių tarnybos vadovai, dirbo 4 tralai, tad pirmas potvynis, anot direktorius Algirdo Jakubausko, praėjo be ekscesų.
Paaiškėjo, kad iki šiol paraiškos šalia apsemto ruožo pastatyti lauko tualetui nepateikė Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, bet jis čia pat suskubo ieškoti kaltų – esą, tai yra kelininkų reikalas. Bet buvo paragintas tai nedelsiant padaryti.
Potvyniai dažnėja ir dažnės
Jau nebežinia kelinti metai tokių posėdžių metu rusniškių išsigelbėjimą – Šilutės autobusų parko MAN-ą pristato šios įmonės direktorius Artūras Stonkus. Ir šiemet jis priminė, jog 40 metų mašinai reikia kapitalinio remonto, bet finansavimo tam gauna „nulį“. „Kasmet įdedam į tą mašiną 20-30 tūkstančių litų, „praplukdom“ dar po 1000 litų, nes reikia ją ir drausti metams, ir techninę apžiūrą atlikti, nors dirba ji per metus 1-2 savaites, o pernai nedirbo nė dienos“, – liūdnus skaičius bėrė A.Stonkus.
Anot jo, ir dabar MAN-ui reikia tų 20-ties tūkstančių litų, nes tiek kainuoja jo padangos. Bet jei jis sugestų visiškai, tai nežinia kuo tektų važiuoti, mat detalės tokioms senienoms tik pagal specialų užsakymą gaminamos Vokietijoje.
„Gal perduokit jį kelininkams“ – pasiūlė administracijos atstovas Raimondas Ambrozaitis. Bet tokio sprendimo tikslo A.Stonkus nesuprato, anot jo, kas beturės tą mašiną, vis tiek reikės ją remontuoti.
R.Renčeliauskas priminė, kad tai ne Šilutės, o valstybės lygmens problema, nors toji valstybė, jo nuomone, skęstančiųjų gelbėjimą seniai perdavė jiems patiems. „Artėja rinkimai į Seimą, suvažiuos čia daug kandidatų, jiems reikia ir perduoti tą problemą“, – išganingą pasiūlymą pateikė jis.
R.Ambrozaitis pasvarstė, kad penktadieniais perkėlimą reikėtų organizuoti bent iki 23 val., nes tądien yra nemažai vėliau namo grįžtančių rusniškių. A.Jakubauskas patikino, jog kai kada kelininkai taip ir budi.
Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij priminė, kad potvynių pastaruoju metu padažnėjo ir kad tokia tendencija išliks. Šių metų pavasarinis potvynis, spėjama, sutaps su kalendorinio pavasario pradžia, ir savo jėga neviršys ką tik buvusio.
Orai iki vasario pabaigos irgi neturėtų nustebinti, temperatūra svyruos tarp -5 ir +5 laipsnių, kritulių iškris apie normą.
R.Renčeliauskas prašė padėkoti ypač atsakingai dirbančiai šios tarnybos vyresniajai techninei darbuotojai Ramutei Bučinskienei, kuri neskaičiuodama valandų dirba ir informaciją tarnyboms teikia ir savaitgaliais.
PGT, VSAT ir PK pasirengę
Šilutės policijos atstovas Alvydas Balandis patikino, kad be pagalbos neliks ir apsemtų vietų gyventojai – policija turi ir vieną didesnio pravažumo automobilį. VSAT Pagėgių rinktinės atstovas Ramūnas Ignašius irgi priminė, kad bėdai nutikus gelbsti ir pasieniečiai, gali ir sraigtasparnį pakelti. Tiesa, turi jie ir du laivus ant oro pagalvių, bet abu jau keleri metai sugedę…
Apie pasirengimą raportavo Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas. PGT turi ne tik reikalingų priemonių ir aprangos, bet ir „prašmatnią“ ratinę amfibiją, kuri taip prastai padaryta, kad arba įkrenta važiuodama per apsemtus plotus ir ištraukti jos nepavyksta, arba vairas taip užšąla, kad jo nebepasukinėsi. Tad jėgos nestokojantys vyrai jį jau buvo ir nulaužę… O ja keliant žmones per apsemtą kelią dar ir žalos kokiam sužeistajam galima padaryti.
„Todėl ją laikome pačiam blogiausiam atvejui“, – šyptelėjęs sakė PGT vadas.
Gelbėtojus gelbsti efektyvi ir manevringa vikšrinė amfibija.
Klaipėdiečių kritika – pro šalį
Šiemetiniame posėdyje dalyvavo ir šilutiškiams pylos buvo sumanę duoti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Kąstytis Gedminas ir Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas.
Pirmasis svečias domėjosi, ar Savivaldybė pagaliau įsigijo sorbentų avarijų likvidavimui, ir priminė, kad nebe pirmus metus kalbama ir apie skaitmeninį radijo ryšį. „Svarstyta daug kartų, bet neturime“, – realios padėties nenutylėjo R.Renčeliauskas.
„Norėčiau, kad išspręstumėte, nes esate vienintelė savivaldybė Klaipėdos apskrityje, iki šiol neturinti skaitmeninio radijo ryšio“, – tarkavo K.Gedminas.
S.Kučinskas pastebėjo, kad Šilutės savivaldybės vadovai, matyt, pamiršo, jog yra tokia gyventojų perspėjimo SMS žinutėmis sistema, o organizuoti perspėjimą apie potvynį yra administracijos direktoriaus darbas. „Tam didelių pinigų nereikia, tik noro, bet šiuo požiūriu jūsų Savivaldybė potvyniui yra visai nepasirengusi“, – kritiką bėrė svečias.
Gal visi taip ir būtų ją nuriję, bet nebeišlaikė Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus kantrybė. Jis išdėstė kiekvienam šilutiškiui seniai žinomą dalyką, jog ir be SMS žinučių kiekvienas potvynio zonoje gyvenantis žmogus „prieš mėnesį žino, kada ateis tas vanduo“. „Tai ką čia perspėti?..“ – nustebimo neslėpė seniūnas.
Svečiui beliko tarstelti, kad jis gal per aštriai pasakęs…