Nors šalnos gegužę – ne retenybė, bet šiemet sulaukėme ypač šaltos gegužės. Tai rodo ir meteorologų duomenys, ir Lietuvos daržininkų bei uogininkų nuotaikos.
Pirmieji teigia, jog kelių pastarųjų parų vidutinė temperatūra vos perkopė 2 laipsnius šilumos, o antrieji ne juokais gąsdina sakydami, jog nei pigių uogų, nei vaisių šiemet lietuviai gali nebesitikėti – daug žiedų nušalo.
Tokie teiginiai abejonių nekelia, nes naktį į ketvirtadienį Šilutėje šalčio buvo daugiau nei 4 laipsniai.
Yra buvę ir šaltesnių gegužių
Pirmąją savaitę gegužė leido kiek pasidžiaugti, regis, pagaliau atėjusiu pavasariu, nors 1-osios dienos naktį dar spustelėjo iki minus 2,2 laipsnio. Bet tuoj pat gegužė suteikė gražių vilčių – jau 5-ąją dieną šilutiškius palepino net 20,6 laipsnio šiluma. Užtat antrąją savaitę tokias nuotaikas ji be gailesčio išsklaidė.
Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė sako, jog trečiadienio, gegužės 10-osios, naktį Šilutėje buvo minus 3,7 laipsnio, o gegužės 11-osios naktį – net minus 4,1 laipsnio.
Naktimis dirvos paviršiuje laikėsi stichinės šalnos – minus 4-5 laipsniai, kurios labiausiai kenkia augalams.
Dienomis oras aukščiausiai sušilo iki 7 laipsnių. Dėl šios priežasties paros vidutinė temperatūra 9 ir 10 dienomis siekė vos 2,3-2,6 laipsnio. Esant tokiai temperatūrai šilumos tiekėjai nė už ką nebūtų nutraukę šildymo…
Dėl šalčių smarkiai atsiliko ir visos pirmosios gegužės mėnesio dekados vidutinės temperatūros rodmenys – ji pasiekė tik plius 8,1 laipsnio, kai vidutinė daugiametė yra 2 laipsniais aukštesnė – 10,3 laipsnio Celcijaus.
Dekada buvo ir gerokai sausesnė nei įprastai – iškrito tik 5,5 mm kritulių, kai norma yra 14 mm.
Bet nemanykime, kad nieko panašaus dar nesame išgyvenę. Anot O.Bubulienės, esame dar ir šaltesnių gegužių turėję. Štai 1978-aisiais gegužę buvo iki 4,8 laipsnio šalčio, o tų metų birželį dar šalo net iki minus 2,7. 1999-ųjų gegužės 3 ir 8 d. naktimis šalo iki minus 3, o 2000-ųjų gegužės 3 dienos naktį buvo minus 1,9, 13-osios – minus 1,7 laipsnio.
Panaši temperatūra – iki 2,8 ir 1,5 laipsnio šalčio – buvo ir 2004 m. gegužės 14 bei 17 dienų naktimis. Ir net birželio 10-ąją tais metais užfiksuota minus 0,1 laipsnio ore ir minus 2,5 laipsnio dirvos paviršiuje. Vos prieš 5 metus – 2012-ųjų gegužės 3 d. – šalo iki minus 1, o 8 d. – iki 1,8 laipsnio.
Bet yra buvę ir visai priešingų metų. Pavyzdžiui, 1958-ųjų gegužę oras buvo įkaitęs net iki 30,9 laipsnio karščio.
Krašto uogininkai pirkėjų dar negąsdina
Visos šalies ūkininkai jau gąsdina pirkėjus, jog dėl tokių šalnų, užklupusių augalų žydėjimo metu, šiemet galime tikėtis menkesnio derliaus ir smarkaus žemės ūkio produkcijos pabrangimo. O kaip – mūsų rajone?
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Makių kaime įvairių uogų ūkį turintys Laima ir Steponas Mockai mano, kad verkti dar per anksti. Pasak uogininkų, jų uogų, vaiskrūmių ir vaismedžių plantacijos yra apsuptos miškų, tad jie tikisi, jog tai padės apsaugoti augalus nuo ypač didelių šalčių.
Be to, Mockų ūkyje žydėjimas iki šiol dar nebuvo prasidėjęs, tik trešnės buvo vos pradėjusios skleisti pirmuosius žiedus. Tad uogininkai mano, jog pavyks išvengti didelių nuostolių. Pasak jų, realesnę situaciją bus galima matyti po žydėjimo.
Tos pačios seniūnijos Degučių kaime gyvenantys žinomi braškių augintojai Albina ir Romas Undžiai irgi mano, kad kol kas jokių prognozių teikti nėra prasmės. Pasak degutiškių, iš tikrųjų nemažai daliai braškių krūmelių šaltis tikrai pakenkė, bet ar jos atsigaus, ar subrandins bent kiek derliaus, spėlioti dar per anksti. Tiksliau braškininkai galės prognozuoti tik maždaug po savaitės.