Peržiūrėję Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus sterkų veisimo planus Pamario krašto žvejai pasipiktino – juose nė neužsiminta apie sterkų dauginimą mūsų krašto vandenyse.
Duomenys rodo, kad Nemuno deltos upėse ir Kuršių mariose sugaunama bemaž 80 proc. vidaus vandenų žuvies, nors visą dešimtmetį šiuose vandens telkiniuose žuvų veisimas praktiškai nevykdomas.
Ir šiemet Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus programoje numatyta, kad šios tarnybos Rusnės poskyrio specialistai turėtų apvaisinti apie 10 mln. sterkų ikrų. Tačiau nė viena išsiritusių sterkų lervutė nebus išleista Pamario krašto vandenyse.
Pusę plano jau įvykdė
Daugybę sterkų lervučių užaugina Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio specialistai. Šiemet buvo numatyta Pamario vandenyse – Nemuno, Atmatos ir Skirvytės upėse – sugauti 150 sterkų reproduktorių.
Rusnės poskyrio darbuotojai specialiąją sterkų žvejybą pradėjo nuo balandžio pirmųjų dienų, per dieną pagaudavo tik po vieną kitą sterką. Po balandžio 20-osios, uždraudus mėgėjų žvejybą ir žvejams verslininkams iš Kuršių marių ištraukus tinklaičius, sterkų pavyksta sugauti daugiau.
Rusnės žuvivaisininkų teigimu, šiemet sterkai nėra stambūs. Jeigu pavyktų sužvejoti ne 1 ar 1,5 kg sveriančias sterkų pateles, o 3 ir daugiau kilogramų sveriančias žuvis, jų užtektų sugauti mažiau nei 150.
Tačiau poskyrio vadovas Stasys Aleksandravičius jau ramus dėl šiemet suplanuoto sterkų veisimo – poskyrio specialistams pavyko surinkti didžiąją dalį reikiamo sterkų ikrelių kiekio. 61 sterkų reproduktorius, iš kurių buvo paimti ikrai ir pieniai, gegužės 4 dieną grąžintas į Nemuno žemupio vandenis.
Tiesa, specialioji sterkų žvejyba dar nesibaigė, reproduktoriai bus gaudomi ir toliau, kol bus surinktas numatytas ikrų kiekis.
Gegužės 6-7 dienomis pradėjo ristis pirmosios sterkų lervutės. Dar pora savaičių, ir visas planuotas sterkų lervučių kiekis bus paruoštas.
Visi sterkai – kitiems rajonams
Pagal sterkų veisimo programą numatyta, kad Rusnės poskyryje užaugintų 940 tūkstančių sterkų lervučių šiemet bus paleista Alytaus, Ignalinos, Lazdijų, Mažeikių ir Plungės rajonų vandens telkiniuose.
2 mln. lervučių bus perleistos Žuvininkystės tarnybos Laukystos poskyriui (Kaišiadorių r.), dar 1 mln. sterkų atiteks Simno poskyriui (Alytaus r.). Tikriausiai, ten praauginti sterkai bus suleisti į tų rajonų ežerus ir tvenkinius.
0,5 mln. ikrų rusniškiai žuvivaisininkai atidavė Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui, esančiam Smiltynės Kopgalyje.
Papiktino Pamario žvejus
Dar šių metų žiemai nesibaigus Šilutėje lankėsi ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, ir buvo surengtas seimo Kaimo reikalų išvažiuojamasis posėdis. Naujojo Seimo nariai stebėjosi, kad Lietuvoje įsigalėjo tvarka vertingas žuvis veisti tik Aukštaitijos ir Vidurio Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose. Žadėjo pakeisti tokią ydingą tvarką.
Verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad vis dar turėjo vilties, jog žuvų veisimo politika keisis. Tačiau dabar mato, jog visi šiemet žuvivaisininkų išauginti sterkai vėl iškeliaus į kitus šalies rajonus.
S.Jakubauskienė išsiuntė raštą Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui, kuriame prašo papildyti sterkų dauginimo planus ir dalį sterkų lervučių paleisti Nemuno žemupio upėse ir Kuršių mariose.
Rašte asociacijos pirmininkė teigia, kad minėtuose vandenyse 2016 metais sterkų sugauta apie 30 proc. mažiau nei 2014 ir 2015 metais.
Šilutės krašte išrinktas Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda „Šilutės naujienoms“ sakė, kad remia mūsų krašto žvejų siekį keisti žuvų veisimo politiką. Jis, kaip ir kitų Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, neabejoja, kad Pamario krašto vandenyse žuvų veisimas turi vykti proporcingai čia sugaunamam žuvies kiekiui. Pasak Seimo nario, jeigu naujojo Seimo nariams šiemet ir nepavyks pakoreguoti ankstesnės valdžios numatytos ydingos žuvų veisimo programos, tai kitų metų planuose korekcijos tikrai bus.