Šiemetinė žiema jau su kaupu dribtelėjo visokiausių netikėtumų: negana to, kad pati pavėlavo, tai per ją dabar vėluoja ir pavasaris; ką tik užmarštin nuėjusios Velykos buvo net šaltesnės, nei paskutinės Kalėdos, šiemetinis sausis buvo šiltesnis nei vidutinė daugiametė norma, ir dribtelėjo beveik dvigubą kritulių kiekį, vasaris buvo beveik 4 laipsniais šaltesnis nei norma, o kovas nustebino neįprastai menku kritulių kiekiu.
Laimė tik, kad šią savaitę meteorologai jau žada staigų pavasario įsiveržimą.
Sausis stebino drėgme ir šiluma
Praėjus pirmajam metų ketvirčiui duomenis jau apibendrinusi Šilutės hidrometeorologijos centro vyr. stebėtoja Ona Bubulienė sako, kad turime jau antrus netikėtomis anomalijomis stebinančius metus, kai Kalėdos buvo šiltesnės už Velykas.
Štai šiemetinis sausis buvo 1,4 laipsnio šiltesnis nei norma: vidutinė šio mėnesio temperatūra siekė tik 0,7 laipsnio šalčio, kai norma yra minus 2,1 laipsnio.
Vasaris ir kovas buvo šaltesni ir sausesni. Vasario vidutinė oro temperatūra yra minus 1,9 laipsnio, o šiemet buvo net 5,6 laipsniai šalčio. Reiškia buvo 3,7 laipsnio šalčiau, nei įprasta. 
Kovas 0,4 laipsnio viršijo normą, kuri yra minus 1,2 laipsnio, o šiemet vidutinė mėnesio temperatūra siekė 1,6 laipsnio šalčio, taigi – buvo beveik puse laipsnio šalčiau. Užtat pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo „neišspaudė” nė pusės savo kritulių normos: jų iškrito vos 19,4 mm, kai norma yra 44 mm. To priežastis – staiga spustelėję šalčiai, kurie labai nuvylė dar vasarį žiemą iš kiemo bandžiusius išvyti užgavėniautojus – pastariesiems teko pripažinti, kad šiemetinis jų šurmulys buvo per silpnas ją įveikti…
Kovą nuo 1 iki 12 dienos išsilaikė gana gili – kai kur ir iki 17 cm sniego danga, po kelis centimetrus prisnigo ir dar kelias dienas mėnesio pabaigoje. Bet tas sniegelis tesilaikė vos po dieną.
Vasarį kritulių irgi nebuvo per daug: norma yra 40 mm, o šiemet sulaukėme tik 34,1 mm.
Užtat už abu šiuos mėnesius iš anksto drėgmės stygių su kaupu buvo kompensavęs sausis. Šį mėnesį Šilutėje iškrito 79,2 mm kritulių, kai sausio norma yra tik 58 mm. Ir tai neabejotinai prisidėjo prie to, kad kone pusmetį tūkstančiuose Pamario hektarų teritorijos tyvuliavo vanduo.
Sausį ir sniego danga buvo negili – vos keli centimetrai, ir išsilaikė ji tik savaitę – nuo 17 iki 25 dienos.
Vėlavo žiema, vėluoja ir pavasaris
„Žiema pavėlavo, per ją dabar ir pavasaris vėluoja”, – apibendrina O.Bubulienė. Ir primena, kad ne kitaip buvo ir pernai. Tad jau antrus metus turėjome šlapias Kalėdas ir šaltas Velykas. Štai 2017-ųjų gruodžio 25-ąją termometrų stulpeliai rodė 5 laipsnius šilumos, o šiemetinių Velykų dieną – balandžio 1-ąją jie Šilutėje pakilo vos iki 3 – 4 laipsnių aukščiau nulio. Be to, visą parą lijo, pūtė smarkus vėjas, kurio greitis popiet pasiekė net 20 m/s. Nenurimo jis ir antrąją Velykų dieną, kuomet jo greitis siekė 15 m/s.
Tiesa, smarkiausias vėjas užfiksuotas kovo 29 d. – iki 16 m/s, kitomis dienomis jis buvo kiek švelnesnis. Visgi ir to pakako, kad nuplėštų šalia rajono savivaldybės pastatytą šventinę instaliaciją, skirtą Lietuvos šimtmečiui.
Tiesa, bent jau sniego, kaip pernykštės, šių metų Velykos Šilutėje nedribtelėjo.
Vėluoja ir paukščiai
Ventės rago ornitologijos stotyje kasmetinis pavasarinis darbymetis irgi vėluoja. Anot šios stoties vadovo Vytauto Jusio, net gandrai šiemet dar parskrido vos keli, štai Ventėje, kur yra bent 6 jų lizdai, iki šiol ratus suka tik du raudonsnapiai.
„Ir balandžio pradžia labai prasta – orai šalti, tai ir paukščiai namo negrįžta”, – sakė V.Jusys.
Bet jau šią savaitę stoties teritorijoje bus iškeltos visos penkios gaudyklės, ir darbas, anot V.Jusio, įsilinguos. Nes meteorologai žada staigų atšilimą, o kuomet oras sušyla iki 10 – 15 laipsnių, namo suskumba būriai liepsnelių. Iki šiol jų pagauta vos po vieną – dvi per dieną.
Iš viso šiemet stoties ornitologai jau sužiedavo apie 3500 sparnuočių, priklausančių 51 rūšiai.