Šiemetinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju pripažintas Juknaičių seniūnijos Gurgždžių kaime ūkininkaujančių Juzefos ir Petro TAMAVIČIŲ ūkis.
Ūkio šeimininkai šį aukštą įvertinimą pelno jau antrą kartą – tokio pat konkurso nugalėtoju Tamavičių ūkis buvo paskelbtas ir 2000-aisiais.
Praėjusią savaitę Petras Tamavičius sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, kantriai vedžiojo svečius po savo fermą, rodė naujausius įrengimus, išpuoselėtą sodybos aplinką ir neslėpė, kad šie metai buvo ypač sunkūs. Bet čia pat jis sakė dar turįs daug planų.
Jaučiamas ūkių kilimas
Savo atstovus į šiemetinį „Metų ūkio“ konkursą pasiūlė šešios seniūnijos. Be Tamavičių ūkio, jame konkuravo II vietą pelnę Birutė ir Kęstutis Žvirbliai, ūkininkaujantys Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Vanagių kaime, Grabupiuose gyvenantys Rima ir Aloyzas Raukčiai, kuriems skirta III vieta.
Komisijos nariai pasidžiaugė ir Vainuto seniūnijos Galnės kaime ūkininkaujančių Irenos ir Vytauto Petrauskų bei Virginijos Macijauskienės iš Šyšgirių kaimo pasiekimais, taip pat ir Saugų seniūnijos Lankupių kaime gyvenančio Valdo Urbono žirgų ūkio laimėjimais.
Visi šie ūkininkai bus pagerbti rugsėjo 27 dieną Žemaičių Naumiestyje vyksiančios Dagotuvių šventės metu, o pirmųjų trijų vietų laimėtojai vyks ir į respublikinį geriausių šalies ūkininkų pagerbimo renginį, kuris kasmet vyksta vėlų rudenį.
„Buvo nepaprastai sunku išrinkti geriausius, nes visi apžiūrėti ūkiai yra labai stiprūs ir perspektyvūs. O lygindami su ankstesniais metais matėme ryškų ūkių kilimą aukštyn, pasidžiaugėme matydami gausėjant šiuolaikiškos technikos, gražėjančius pastatus. Rajone jaučiama ES paramos įtaka“, – sakė vertinimo komisijos pirmininkas, Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda.
Vertinant ūkius jam talkino Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. konsultavimo biuro vadovė Ina Kuzmienė bei Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus.
Visi kartu nusprendė, kad P.Tamavičiaus ūkis – inovatyvus, be to, jis nuolat dalyvauja įvairiose programose, o ir pagal primilžius jis jau seniai pirmauja rajone – viena jo juodmargė per metus duoda 8300 litrų pieno.
Aukštų rezultatų P.Tamavičius pasiekė ir šalies mastu: tarp 30-50 karvių bandas turinčių ūkininkų jis pagal primilžius yra 30-toje vietoje.
Nuostolių atnešė kritusios pieno supirkimo kainos
Šiemet birželio 29-ąją 60-metį šventęs P.Tamavičius šmaikštauja, jog jubiliejų turėjo sutikti… kone fermoje. Mat kaip tik toji diena buvo paskutinioji naujų statybų – melžiamų karvių fermos – užbaigimo diena. Taigi kaip tik tądien ūkininkas privalėjo atsiskaityti Nacionalinei mokėjimų agentūrai, ar pagal paskirtį panaudojo skirtas paramos lėšas.
Vienas milijonas litų – tokią sumą atsiėjo 62 vietų melžiamų karvių fermos statyba. Vien medžiagoms teko pakloti apie 300 tūkstančių, tiesa, pusė tos sumos – paramos lėšos.
2011 metais parengęs projektą ūkininkas tikėjosi, kad fermos statyba turėtų atsieiti kone perpus pigiau. Tačiau projektas buvo patvirtintas tik po metų, dar 2 metus vyko statyba, tad statybų įkainiai per tą laiką gerokai sukilo.
Tiesa, P.Tamavičiaus melžiamų karvių banda kol kas mažesnė – tik 40 Lietuvos juodmargių, bet iš viso galvijų jo tvartuose – daugiau nei 100. Klausiamas, kodėl nestatė dar didesnio statinio, kuriame vėliau gal galėtų gerokai išplėsti ir bandą, ūkininkas sako, jog tam reikėtų turėti daugiau žemės, o dirbant 100 hektarų didesnės bandos nebebus galima išlaikyti.
„Pagaliau reikia ir saiką turėti“, – šmaikštauja ūkininkas.
Šiuo metu gurgždiškio juodmargės – dar pievose, netoli namų. Kasdien po porą kartų jos būriuojasi prie aptvaro vartų – žino, kad jau laikas grįžti melžti. „Protingos mano karvutės, žino ir laiką, ir kiekviena savo vietą“, – smagiai sako šeimininkas.
Senuosiuose tvartuose jis nuo šiol žada laikyti tik prieauglius ir veislinių galvijų bandą.
Naujovių semiasi seminaruose
„Sunkūs man buvo šie metai: darbų buvo daug, investicijų į ūkį reikėjo didelių, o pieno kainos smarkiai krito“, – neslėpė P.Tamavičius.
Jis čia pat suskaičiavo, jog per porą pastarųjų mėnesių pieno supirkimo kainos krito trečdaliu – iki 80-ties centų už litrą. Dėl to 25 tonas pieno per mėnesį parduodantis ūkininkas kas mėnesį patiria apie 8000 litų nuostolį.
P.Tamavičiaus ūkyje dirba du samdomi darbininkai ir viena melžėja. Dvi dienas per savaitę melžimo darbo imasi pats šeimininkas, mat melžėjai duodami laisvadieniai.
Ūkininkas vedžioja po naująją fermą ir rodo naujausius melžimo aparatus, kuriais karvutė pamelžiama per 2-5 minutes, tad visa banda – per porą valandų. Įrengti čia ir dušai, kambarys veterinarijos gydytojams, kitos reikalingos patalpos.
Demonstruoja jis ir 2,5 tonos talpos šaldytuvą, kuris plaunamas automatiškai, ir šilumą iš pieno atskiriančią aparatūrą, kurios surinkta šiluma naudojama šildyti vandeniui. Taip vanduo pašildomas net iki 60-ties laipsnių ir toliau naudojamas plauti įrengimams. Jei kada temperatūros pritrūksta, vandens pašildymas užbaigiamas kompiuterizuotai.
Visas šias ir daug kitų naujovių ūkininkas matė įvairiuose mokymuose ir seminaruose, į kuriuos, anot jo, gali nuolat važiuoti ir mokytis, jei tik laiko turi.
Žavi ir sodybos aplinka
Naujoji ferma – jau penktasis P.Tamavičiaus įgyvendintas projektas gavus ES paramą. Jis jau dalyvavo nitratų direktyvoje, modernizavo techniką, pirko automobilį. Dar naujomis spalvomis šviečia kieme stovintis 100 tūkstančių litų kainuojantis šienainio ritinių presas, antra tiek vertas traktorius su frontaliniu krautuvu.
„Dar yra ką pirkti. Pirmiausia reikėtų pašarų dalintuvo naujojoje fermoje, bet šiemet jau neįpirksime, kol kas šersime rankomis“, – sako ūkininkas.
Ir Nacionalinės mokėjimų agentūros komisija, ir žurnalistai gėrėjosi ir skoningai sutvarkyta sodybos aplinka.
Tamavičių šeima į Gurgždžiuose esantį, paties Petro žodžiais tariant, plyną lauką, atsikėlė 1991-aisiais. Tuomet kartu su žmona, Katyčių seniūne Juzefa pradėjo ir statybas, ir aplinkos puoselėjimą. Per tuos du dešimtmečius padaryta daug, tvarka ir gėlynais čia žavi kiekvienas kampelis.
Keturis vaikus užauginusi pora tikisi, kad ūkį perims dukra Kamilija, šiuo metu dar besimokanti Lietuvos veterinarijos akademijoje.