Mažutis tamsus kambarėlis, kuriame ant sofos sėdi smulkutė 40-metė (metus tik spėjame) moteris. Viena jos koja prismaigstyta metalinių virbų – tai dviejų neseniai išgyventų operacijų pasekmė. Šalia sofos stovi vaikštynė, į kurią įsikibdama ji jau bando šiek tiek žengti. Bent iki kito kambarėlio kampo, bent iki krosnies, kurioje pleška ugnis, gerai matoma per tos pusiau apgriuvusios krosnies plyšius. Kambaryje šilta – tai, ko gero, vienintelis maloniau nuteikiantis dalykas, nes visa kita čia alsuoja neišbrendamu skurdu ir vargu.
Roma (tegu toks bus šios moters vardas) gegužę pateko į avariją ir iki šiol nevaikšto. Ne tik nevaikšto. Ji negauna skurdaus iki tol gauto 159 eurų atlyginimo, negauna nedarbingumo pinigų, mat nelaimės metu buvo išgėrusi, negauna ir socialinių išmokų, nes neturi pinigų išsiskirti su buvusiu sutuoktiniu. O pastarasis, niekuo nepadėdamas savo vaikams, dargi atima iš jų galimybę gauti pašalpas, nes nepasikeičia nebegaliojančio asmens dokumento.
Taigi Roma gyvena be absoliučiai jokių pajamų su trimis sūnumis, kurių vyriausias – jau paauglys, o mažiausias – pirmokėlis. Laimė tik tai, kad trys jos berniukai mokyklojeyra nemokamai pamaitinami.
Piešame ne vaizdą iš siaubo filmo ir spalvų tikrai netirštiname – tokia šiandien yra prieškalėdinė realybė atokiame vienos rajono seniūnijos kaime, išties Dievo ir žmonių užmirštame kampelyje gyvenančios Romos šeimoje. O kai klausiame, ko jai labiausiai šiandien reikėtų, kurį laiką pagalvojusi moteris atsako: „Nežinau…“
Bėgo nuo girtuoklio, pateko į avariją
Roma pas Šilutės rajone gyvenančią savo mamą su trimis vaikais sugrįžo prieš porą metų. Grįžo iš Klaipėdos rajono, kur gyveno su girtaujančiu sutuoktiniu. Vylėsi, kad gyventi šalia mamos ir netoliese gyvenančios sesers vis tiek bus lengviau – bent jau kasdien girto vyro smurto kęsti nebereikės. Tačiau nežinojo, kad ir čia likimas jai ruošia ne lengvesnį gyvenimą.
Įsikūrė pensininkės mamos buto viename kambarėlyje. Kurį laiką Roma dirbo gretimame kaime esančioje privačioje įmonėje ir džiaugėsi gaudama bent tuos 159 eurus už pusę etato.
Socialinės darbuotojos visais įmanomais būdais bandė sutvarkyti dokumentus, kad šeima gautų socialinę pašalpą, tačiau čia kelią pastojo biurokratiniai barjerai. Tiksliau – pats vaikų tėvas, vengiantis susitvarkyti asmens dokumentus.
„Pagal galiojančius teisės aktus, kol vieno iš tėvų pasas negaliojantis, neįmanoma sutvarkyti dokumentų valstybės paramai gauti“, – sako seniūnijos socialinė darbuotoja. Ir pasakoja, kokius kryžiaus kelius teko nueiti ir kiek skambinėti visokiausioms institucijoms, bandant išreikalauti Romai valstybės paramą.
Jau abi buvo aptarusios ir susiruošusios ieškoti nemokamo teisininko pagalbos, kad Roma galėtų pradėti skyrybų ir alimentų priteisimo vaikams bylą, bet čia gyvenimas pakišo dar vieną kiaulę – Roma pateko į avariją.
Lūžo abi kojos, jau išgyventos dvi operacijos, 5 mėnesiai Klaipėdos ir Šilutės ligoninėse. Tik lapkričio pradžioje Roma grįžo namo, bet neilgam – dar ne vieną operaciją jai teks iškęsti, o vieną jų – visai greitai, nes gydytojai turi išimti dabar kaulą sutvirtinusį metalinį įtaisą.
Gydytojų prognozėmis, ir Kalėdas moteriai šiemet teks sutikti ligoninės palatoje.
Jaučiasi įstumta į kampą
Fizinį skausmą Roma iškęstų lengviau nei dvasinę gėlą dėl situacijos, į kurią dabar yra patekusi su savo vaikais. Taip ir sako: „Tos kojos man jau neskauda, tik širdį – labai…“
Visi trys jos berniukai mokosi vienoje pagrindinėje mokykloje, o iki kaimo, kuriame yra mokykla, – 6 kilometrai duobėtais kaimo keliukais. Tačiau kilometrai – ne didžiausia bėda, nes vaikus veža mokyklinis autobusiukas.
Vyriausias sūnus – dešimtokas. Jis – tikros mamos rankos. „Jis ir malkų atneša, ir valgyti padaro broliukams ir man“, – tyliai sako Roma, kai klausiame, kaip ji pamaitins namo grįžusius savo berniukus.
Tačiau nereikia būti ypač akylam, kad suprastum, jog ir kažką pagaminti šiuose namuose nėra iš ko. Ne tik todėl, kad šeima šiuo metu neturi JOKIŲ pajamų, bet dar ir todėl, kad produktų nėra kur laikyti: kampe stovintis palaikis šaldytuvas sugedo dar Romai gulint ligoninėse, grįžusi ji rado sugedusius jame buvusius maisto produktus…
Apie naujo šaldytuvo pirkimą šiuose namuose nė kalbų nebūna.
Ir Roma, ir socialinė darbuotoja pasakoja, jog dabar didžiausia Romos ir vaikų gelbėtoja yra jos sesuo, jei ne jos rūpestis, kažin kaip būtų. Nuo savo šeimos atitraukdama ir laiką, ir kąsnį ji, kur buvus kur nebuvus, vis suka tai į Romos kambarėlį, tai į seniūniją, stengdamasi dar kuo nors sesei padėti.
Bet ne viskas jos valioje – įstatymai diktuoja savo barjerus, kurių į šalį nepastumsi. Vienas jų – Roma, kuri tikrai nėra girtaujanti, avarijos metu – lyg tyčia – buvo išgėrusi, todėl prarado galimybę gauti nedarbingumo pinigus.
„Esu tiesiog visai įstumta į kampą“, – tyliai taria Roma.
Ar ji mato kokią galimybę iš to išlipti? „Dabar neišlipsiu. Nebent kai pasveiksiu“, – vėl tylutėliai sušnabžda moteris.
Gali kreiptis vienkartinės pašalpos
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, jog šis atvejis – ne vienintelis, kai bet kokią atsakomybę praradę tėvai (šiuo atveju – tėvas) į didžiausią skurdą įstumia savo vaikus. Ne tik įstumia – dar ir atima iš jų galimybę gauti valstybės paramą.
Socialiniai darbuotojai neretai susiduria su atvejais, kai kelio per stiklelį nebematantys vyrai, o neretai – ir moterys, nesitvarko asmens dokumentų, nesiregistruoja Darbo biržoje, o tai tampa trukdžiu skirti jų vaikams pašalpas. Dar kiti prisiima kreditų ar prisiperka brangių telefonų, visokiais kitokiais būdais įstumia savo šeimas į finansines duobes ir nėmaž nesirūpina, kaip jiems iš tų duobių reikės išlipti.
Tiesa, šiokia tokia galimybė paremti tokias šeimas įstatymuose numatyta – tai vienkartinės pašalpos socialinei atskirčiai mažinti, kurias galima skirti, jei vaikus auginantis asmuo kreipiasi. Tokios pašalpos dydis – nuo 1 iki 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, o tai yra 102-204 eurai.
Tokias pašalpas galima skirti ir kai kuriais kitais atvejais – kai žmogui prireikia pirkti brangius vaistus, ištikus gaisrui ar panašiai.
Pasak A.Šimelionio, kas savaitę Šilutės rajone paskiriama po vieną, o kartais net po kelias vienkartines pašalpas.
Nesusimąstė, kad galėtų ko nors prašyti
Ir neregys pamatytų, kad Romos namuose tikras skurdas žvelgia iš kiekvieno kampo. Vietoje patalynės – pajuodusių skudurų krūva, nėra nei stalo, nei kėdžių, tad visai neaišku, kur pamokas ruošia berniukai. Ant krosnies stovi tik vienas puodas ir kunkuliuoja vanduo vienišame pajuodusiame arbatinuke.
Tad pasakojame Romai apie geros valios šilutiškių iniciatyvą rengti kalėdinius labdaros koncertus „Žiemos šokis“ ir jų metu surinktus pinigus skirti tiems, kam tuo metu jų labiausiai reikia.
Ko šiuo metu labiausiai reikėtų Romos šeimai? Akivaizdu, kad moteris apie tai nė susimąsčiusi nebuvo, nes kiek pagalvojusi atsako, jog… „gal nieko“.
Tokį klausimą gavęs tūlas visa ko aptekęs pilietis gal išvardintų bent kelių tūkstančių eurų vertės daiktų, kurių reikėtų šiuose namuose, o ši namuose ir ligoninėse įkalinta moteris nelabai įsivaizduoja, kad galėtų ko nors paprašyti.
„Gal praverstų dviejų aukštų lova, kurioje galėtų gulėti tavo vyresnieji“ – sufleruoja socialinė darbuotoja. Ir Roma sutinka, kad tai būtų išeitis.
Bet lova – tai tik menka dalelytė to, kas praverstų šiai trijų sūnų mamai. Jos namuose reikėtų ir baldų, ir patalynės, ir indų, ir maisto, ir… Gal tada ir trys berniukai patikėtų, kad būna kalėdinių stebuklų?..
Visi, kas galėtų šiai šeimai skirti kokią nors paramą, gali aukoti koncerto „Žiemos šokis“ metu.
Norintieji prisijungti prie šios gerumo akcijos kviečiami kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovę Indrą Pranaitienę tel. 8 652 79457. Jums bus suteikta išsamesnė informacija apie trūkstamus daiktus, kuriais galima artėjančių švenčių proga pradžiuginti vaikus, gyvenančius sunkiai besiverčiančiose šeimose.