Gali būti, kad už kelių žingsnių arba net tame pačiame name, gal net toje pačioje laiptinėje ar palėpėje tūno paslaptis.
Ar lipdami laiptais niekada nepastebėjote durų be skambučio, lentelės be užrašo ir praėjote pro šalį. O kodėl?
Kai kitą kartą eisite pro šalį, pastumkite bevardes duris. Pamatysite – jos atsivers. Švelniai pasisuks ant vyrių, ir nepaaiškinama jėga privers įžengti vidun – gal čia gyvena nepaprasta istorija? Tik aptikti ją reikia pačiam.
Bet jei neatidarai durų, neuždegi šviesos, nežvilgteli, tada nepamatai jos.
O Ji sėdi kamputyje, rankoje laikydama skepetaitę ir šypsosi tau. Tačiau jos nematai, nusivylęs gesini šviesą, užtrenki duris, grįžti atgal.
Bet jeigu išdrįstumėte būti truputį kantresni, truputį jautresni, gal kai ką ir pamatytumėte…
…Gyveno kartą Rusnėje jauna moteris su savo džiaugsmais ir rūpesčiais, ir vieną gražią dieną į jos širdį pasibeldė meilė. Ji buvo didelė, tauri, ir mylimasis, be abejo, nuostabus.
Jis buvo valdininko sūnus, o ji – paprasta kaimo mergina. Vaikino tėvai prieštaravo jų meilei ir visokiais būdais bandė jai sutrukdyti.
Tėvas ėmėsi labai griežtų priemonių, kad įsimylėjėlių susitikimai liautųsi – be priežasties uždarė jauną moterį į Rusnės daboklę, pralaikė ją ten net 3 paras…
Čia istorija ir baigiasi. Bet ji baigiasi tik todėl, kad mes jos toliau nežinome. Yra išlikęs tik šios meilės istorijos liudininkas – MOTERS PORTRETAS.
Todėl kreipiamės į visus: gal seneliai ar tėvai jums yra pasakoję apie šį įvykį? O gal tai buvo Jūsų kaimynas, senelis, brolis ar tėvas, kuris mylėjo šią žaviąją damą. Labai norėtume žinoti daugiau apie šią moterį ir jos išrinktąjį.
Informacijos laukiame telefonu (8 441) 50010.